• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 2 prisijungę dabar
    • 2464841 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    vizualinė kultūra: interneto naršymo sąsajos su vizualumo svarbos vertinimu

    | 2005-07-19 | 10:00
    temos: idėjos ir teorijos,interneto sfera,sociumas

    Apie interneto galią šiandienio jaunimo pasaulėžiūros formavimuisi jau nebediskutuojama. Sutinkama, kad tai yra svarbus socializacijos veiksnys, tačiau jo poveikio mechanizmai nėra ištyrinėti iki galo. Kaip rodo neseniai atlikto PIPE finansuoto tarptautinio jaunimo identiteto tyrimo duomenys, vaizdo reikšmę privačioje ir viešojoje sferose ne vienodai vertina ne tik atskirų tirtų šalių jaunimas, bet ir jaunimas, internete ieškantis informacijos skirtinguose šaltiniuose bei skirtingomis temomis. Kaip minėta anksčiau „Balse“ publikuotame straipsnyje „Vizualinė kultūra: jaunimo okuliarcentrizmas Lietuvoje, Latvijoje ir Norvegijoje“, okuliarcentrizmas norvegams būdingas labiau nei latviams, o šiems savo ruožu labiau nei lietuviams.

    Pokyčiai vizualinės kultūros sklaidos kanaluose

    Nors su vizualinės kultūros artefaktais žmonės susiduria tiesioginėje kasdienybėje, bet šiandieniame pasaulyje jos sklaidai daugiausia įtakos daro masinės komunikacijos priemonės. Analizuojant vizualinę kultūrą nederėtų pamiršti, kad „žiūrėjimo veiksmas“ yra negrynas, kitaip tariant ne tiesioginis (Bal, 2003: 9). Jis, kaip ir kiti pojūčiai yra „įrėmintas, rėminantis, interpretuojantis, apkrautas jausmais, pažintinis ir intelektualus“ (Bal, 2003: 9).

    Masinės komunikacijos priemonės pripažįstamos reikšmingu socializacijos veiksniu. Nors jų įtaka nėra vienareikšmiškai įrodyta[1], TV laidos ir filmai cenzūruojami ne tik totalitarinėse valstybėse, bet ir tose, kurių demokratine santvarka neabejojama. Laidų ir filmų tinkamumo įvairių amžiaus grupių auditorijoms žymėjimas – tik vienas iš ženklų, rodančių oficialų valstybės požiūrį į medijų ir socializacijos santykį. Tą patį galima pasakyti ir apie internetą bei mėginimus kontroliuoti jo turinį.

    Nors pasaulėžiūra ir identitetas yra siejami su tradicijų tęstinumu, šiuolaikinės technologijos meta iššūkį nusistovėjusioms struktūroms. Technologijų naudojimo ypatumų skirtumai leidžia plačiau nagrinėti šiuolaikinio jaunimo identiteto ir pasaulėžiūros formavimosi mechanizmus. Elektroninės komunikacijos priemonės turi globalizuojantį poveikį. Elektroninė žiniasklaida ir jaunimo subkultūros, siūlančios interneto informacijos ir naudojimosi juo būdų interpretacijas, formuoja naujus pasaulėvaizdžio tipus, apimdamos ir kitais būdais nepažintus socialinius pasaulius, besiskiriančius nuo konkretaus „gyvenamojo pasaulio“.

    Įvykę kultūriniai pokyčiai, ypač susiję su kultūros sklaida (komunikacijos technologijų pokyčiai – internetas, satelitinė, kabelinė televizija) bei multikultūriškumu, kultūrų fragmentacija, pakeitė identiteto ir gyvenimo stilių formavimosi mechanizmus. Padidėjo kultūrinės industrijos svarba ekonominiam ir socialiniam gyvenimui, atsirado pastovi paskata pagreitinti kultūrinius pokyčius, kurie gali sukelti pasipriešinimą ir konfliktą (Thompson, 1998: 140). Technologijos, ypač namų pramogos (angl. at-home entertainment), tapo „gyvų“ kultūrinių renginių konkurentu (DiMaggio, Mukhtar, 2004: 169). Pastaruoju metu pramogoje forma (medijos) dominuoja turinio atžvilgiu. „Kino filmas labiau susijęs ne su rodomais dalykais, bet su galimu formos ar pateikimo patrauklumu“ (Schmidt, Spieß, 1994: 124).

    Šiuolaikinės masinės informacijos priemonės, ypač internetas, dažnai įvardijamos kaip vizualinės. Tokį požiūrį M.Bal kritikuoja pastebėdama, kad nors internete dažniausiai galima aptikti vaizdų, hipertekstualinė struktūra pirmiausia yra teksto pavidalo (Bal, 2003: 10).

    Internetinės informacijos vizualinio aspekto svarba

    Jaunimo nuostatų vizualinės kultūros atžvilgiu analizė remiasi empirinio tyrimo duomenimis – PIPE projekto inicijuotas ir finansuotas palyginamasis Lietuvos, Latvijos ir Norvegijos baigiamųjų klasių moksleivių identiteto tyrimas atliktas 2003 metų pavasarį. Visos atrinktos šalys yra periferinės Europos sritys ir niekada nebuvo įvardinamos Europinės kultūros, kuri yra laikoma okuliarcentristine, lopšiu, kaip, pavyzdžiui, Graikija ar Roma, Italija ar Prancūzija. Lietuva ir Latvija nuo Vakarų Europos kultūros buvo atskirtos “geležine uždanga” ir tyrimo metu ruošėsi stojimui į Europos Sąjungą. Norvegija, priešingai, turėjo nepertraukiamas sąsajas su Vakarų Europos kultūra, nuo NATO įsteigimo 1949-aisiais yra šios organizacijos narė, tačiau nesiruošė tapti Europos Sąjungos nare.

    Analizuojant interneto naršymo įpročius ir jų sąsajas su okuliarcentrizmu bei vaizdo svarba, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuris – vaizdinis, tekstinis ar garsinis – informacijos aspektas yra naudingiausias naršantiesiems. Visų tirtų šalių moksleiviams naudingiausias informacijos aspektas yra tekstas. Tiek savo šalių, tiek ir užsienio internetiniuose puslapiuose informacijos apie šiuolaikinę pramogų industriją – muziką, kiną ir madą – ieškantys moksleiviai visose šalyse dažniausiai žymėjo, kad naudingiausias informacijos aspektas jiems yra tekstinė informacija.

    Schema: iš kurių informacijos pateikimo aspektų Jūs paprastai daugiausiai naudos sau gaunate ieškodami informacijos Internete? (proc.)

    Vizualinio savęs pateikimo aspektų viešojoje sferoje, analizuotų per dainininko sėkmės prizmę, svarbos vertinimas nėra susijęs su informacijos aspektų naudingumo vertinimu. Tai reiškia, kad vaizdo vertinimas kyla ne iš tiesioginės asmeninės patirties ar kurio nors informacijos aspekto svarbos vertinimo, o iš apibendrintos, iš aplinkos akumuliuotos informacijos.

    Skirtingų orientacijų moksleivių interneto naršymo įpročių ypatybės

    Nors muzikinė industrija yra globaliai orientuota ir, kaip rodo sociologiniai tyrimai, visų tirtų šalių moksleiviai pirmenybę teikia užsienietiškai, o ne savo šalies muzikai, jie įvardija skirtingas dainininko populiarumo priežastis[2]. Okuliarcentrizmas viešojoje sferoje yra labiau būdingas norvegams nei lietuviams ar latviams. Okuliarcentrizmą laikant išskirtiniu Vakarų kultūros bruožu, reikia apžvelgti interesų skirtumus bei informacinių kanalų šiems interesams tenkinti vartojimo ypatumus. Elgesinei interesų aspektų analizei naudotos interneto naršymo preferencijos. Moksleiviai buvo klausiami, ar jie ieško interneto informacijos įvairiomis temomis, tarp kurių buvo muzika, kinas ir mada. Interneto naršymo įpročiai atspindi emocinį vertybinių nuostatų aspektą, kadangi interneto naršymas moksleiviams paprastai yra laisvalaikio užsiėmimas, tai yra, laisvai pasirinktina veikla, o ne mokomasis dalykas. Nors skirtingai vertinantys dainų tekstų, balso ir išorinio patrauklumo reikšmę dainininko sėkmei moksleiviai informacijos apie muziką internete ieško panašiu dažniu, skiriasi jų domėjimasis kinu ir mada. Okuliarcentristai dažniau ieško informacijos apie šias sritis. Jie daug dažniau naudoja informaciją, randamą tarptautiniuose ir užsienio puslapiuose nei savo šalies, ieškodami informacijos apie kiną, madą ir meną apskritai. Tai parodo, kad jų okuliarcentristinė orientacija yra susijusi su domėjimusi vakarų kultūra.

    Interneto naršymo įpročiai yra skirtingi tirtose šalyse. Lietuviai dažniau nei kitų tirtų šalių moksleiviai ieško informacijos apie muziką, kiną, madą ir meną apskritai. Latviai dažniau nei norvegai ieško informacijos apie muziką, madą ir meną apskritai, tačiau rečiau ieško jos apie kiną. Skirtumai yra reikšmingi, ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuviams labiau būdingas okuliarcentrizmas nei latviams ir norvegams, bet kaip jau anksčiau minėta, okuliarcentrizmas yra labiau susijęs su interneto puslapių tipu centro-periferijos skalėje priešstatą suvokiant tarp tarptautinių/užsienio ir nacionalinių puslapių. Norvegai, kuriems okuliarcentrizmas būdingas daug dažniau nei lietuviams ir latviams, žymiai dažniau informacijos apie muziką, kiną ir madą ieško tarptautiniuose/užsienio puslapiuose. Tokie puslapiai paprastai yra susiję su Britanijos ir Amerikos muzikos industrija, Amerikos kino industrija, Vakarų Europos ir Amerikos mados industrija, aistruolių/fanų puslapiai paprastai yra kuriami Amerikos ar Vakarų Europos aistruolių klubų. Amerikos kultūrą laikant eksportine Europos kultūros versija, kaip dažnai mano kultūros tyrinėtojai (pvz., Paglia, 1995), vadinasi, taip pat okuliarcentristine, galime apibendrintai teigti, kad kognityvinė okuliarcentristinė orientacija yra susijusi su emocine (išreikšta kaip preferencija) ir elgesine (išreikšta interneto naršymo įpročiais).

    Duomenys akivaizdžiai leidžia daryti išvadą apie sąryšio tarp elgesinių ir emocinių nuostatų okuliarcentristinės kultūros artefaktų atžvilgiu ir kognityvinio okuliarcentrizmo viešojoje sferoje buvimą; nors neleidžia pateikti išvados apie priežasties-pasekmės santykio buvimą.

    Apibendrinimas ir tolimesnė diskusija

    Duomenų analizė rodo interneto naršymo įpročių sąsajas su okuliarcentrizmu, net jei ir neleidžia įvardinti priežastinio ryšio. Amerikietišką kultūrą laikydami eksportiniu modifikuotu europinės kultūros variantu, kuris taip pat yra okuliarcentristinis, galime apibendrinti, kad okuliarcentirstinė orientacija pasireiškia interesu ir elgesiu – interneto naršymo įpročiais, kai pasirenkami tarptautiniai/užsienio puslapiai, kurie pagal įvardintas paieškos temas dažniausiai atstovauja Amerikos ir Vakarų Europos muzikos kino ir mados industrijoms. Kaip teigia Malcomas Barnardas, jei vaizdinė medžiaga nėra suprantama ir jei nėra aišku, iš kur atsiranda jos supratimas, ji turi poveikį, kurio ne(nu)jaučia ir nesupranta įtakotasis (Barnard, 2001: 4).

    Empiriniai duomenys rodo norvegus esant okuliarcentriškesnės orientacijos, o lietuviams būdingesnė orientacija į reikšmių dekonstravimą. Latvijos jaunimui būdingi abi orientacijos (tarpinis variantas). Tai gali būti tiesioginės aplinkos ir masinės komunikacijos priemonių pateikiamo vizualumo skirtumai. Lietuvos jaunimas įvardino skirtingus dainininko pasaulinės, nacionalinės ir regioninės sėkmės laidus. Suvokdami savąją kultūrą kaip kitokią, lietuviai gali matyti (jausti) poreikį dekonstruoti vizualinės medžiagos reikšmes, kurios norvegams gali atrodyti akivaizdžios.

    Literatūra:

    Bal M. (2003). Visual Essentialism and the Object of Visual Culture. Journal of Visual Culture, Vol. 2(1). London: Sage Publications. P 5-32.
    Barnard M. (2001). Approaches to Understanding Visual Culture. New York: Palgrave.
    DiMaggio P., Mukhtar T. (2004). Arts Participation as Cultural Capital in the United States, 1982-2002: Signs of Decline? Poetics 32, 2004 February. P. 169-194.
    Paglia C. (1995). Sex and Violence, or Nature and Art. London: Penguin Publications.
    Schmidt S.J.,  Spieß B. (1994). Die Geburt der schönen Bilder: Fernsehwerbung aus der Sicht der Kreativen. Opladen: Westdeutscher Verlag.
    Thompson K. (1998). Moral Panics. London: Routledge.


    [1] Neabejoju, kad kiekvienas, skaitantis šį straipsnį, yra matęs bent keletą filmų ar TV laidų, kuriuose vienas herojus nužudo kitą. Pripažindami žiniasklaidos įtaką besąlygine, turėtume užduoti klausimą, kodėl ne visi, matę, žiūrėję tokius filmus, yra žmogžudžiai.
    [2] Plačiau apie tai rašyta straipsnyje „Vizualinė kultūra: jaunimo okuliarcentrizmas Lietuvoje, Latvijoje ir Norvegijoje

    temos: idėjos ir teorijos, interneto sfera, sociumas |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.