trumpas įvadas į „Creative Commons“ (cc) autorinių teisių licencijas ir jų pritaikymą Lietuvoje
liutauras ulevičius |
2005-08-28 | 20:42
temos: autorystė,teisė,tinklo kultūra
Po Harvardo ir Stanfordo teisės mokyklos sparnais gimusi idėja siekia patenkinti dviejų interesų grupių norus. Pirmoji – autoriai – mielai atsisakytų kai kurių autorinių teisių mainais gaudami didesnį žinomumą. Antroji – autorinių kūrinių naudotojai – galėtų automatiškai nustatyti, kokiu būdu jie gali naudoti atitinkamą „Creative Commons“ licencijomis apsaugotą kūrinį.
Kaip dabar skelbia Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, „Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos“. Nuo jo sukūrimo momento autoriui garantuojama visų turtinių (kurios dažniausiai reiškia galimybę kūrinį pardavinėti) ir neturtinių (jų negalima perleisti ir jos tiesiogiai apima kūrinio vientisumą bei tai, kad konkretus asmuo yra autorius) teisių gynyba.
Šios įstatyme nustatytos teisės automatiškai garantuoja, kad pašaliniai asmenys negali niekaip naudoti sukurto kūrinio savo tikslais. Šiais informacinės visuomenės laikais tai akivaizdžiai varžo tiek autorių norą laisvai skleisti savo kūrinius, tiek ir atgraso galimai jais besidominčius vartotojus.
Turtinės ir neturtinės teisės
Šiuo metu galiojantis įstatymas autorių asmeninėmis neturtinėmis teisės laiko šias:
- teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
- teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
- teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
Itin svarbus „Creative Commons“ [i] pasiūlymų atžvilgiu įstatyme įtvirtinimas ribojimas, jog „autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims“. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūrą vykdo paveldėtojai iki bendrųjų autorių teisių gynimo terminų (net iki 70 metų po autoriaus mirties).
Autorių turtinės teisės apima autoriaus galimybę leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
- atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
- išleisti kūrinį;
- versti kūrinį;
- adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
- platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
- viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
- viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
- transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).
Naujosios licencijų sąlygos
„Creative Commons“ siūlo keturis pasirinkimus, kuriuos autoriai gali rinktis įvairiomis kombinacijomis.
Pirmoji licencijos sąlyga – „autoriaus paminėjimas“ (angl. attribution). Pagal šią licenciją autorius leidžia savo kūrinį ar jį naudojant sukurtus kūrinius kopijuoti, platinti, demonstruoti ar atlikti. Tačiau visiems šiems veiksmams keliama vienintelė sąlyga – jų metu turi būti nurodomas pradinio kūrinio autorius.
Šią licenciją patartina rinktis tais atvejais, kai autorius savo darbu nesiekia materialinio uždarbio, kuria jį bendram naudojimui, tačiau nori gauti moralinį pasitenkinimą, jog jo kūrinį naudoja ir naudodami suvokia autoriaus įnašą. Kartu tai puiki priemonė pradedantiems kūrėjams, kurie turi kūrybinio potencialo, siekia sparčiai išgarsėti, tačiau egzistuojanti sistema jų pripažinimą tradiciniu būdu akivaizdžiai stabdytų laike.
Antroji licencijos sąlyga – „naudojimas ne komerciniais tikslais“ (angl. noncommercial). Kūrinius, kuriuos saugo ši licencija, galima laisvai naudoti asmeniniais tikslais, platinti, keisti, tačiau bet kokia veikla, kuria siekiama pelno, draudžiama. Kitaip tariant, jeigu už kūrinį arba juo pasinaudojant sukurtą naują kūrinį gausite piniginį atlyginimą, tai jau pažeis pradinio kūrinio autoriaus nustatytas ribas.
Trečioji licencijos sąlyga – „negalimi išvestiniai kūriniai“ (angl. no derivative works). Leidžiama bet kaip naudoti kūrinį, tačiau jo pagrindu kurti naujus kūrinius, keisti pradinį kūrinį – draudžiama.
Šią licenciją naudoja tie autoriai, kurie nori išsaugoti savo kūrinio vientisumą, jo originalumą. Tokia licencija leidžia išvengti panašaus pobūdžio kūrinių paplitimo arba bent jau šį reiškinį smarkiai apriboja.
Ketvirtoji licencijos sąlyga – „tokia pati licencija išvestiniams kūriniams“ (angl. share alike). Autorius leidžia naudoti savo kūrinį, tačiau akcentuoja visuomeninį savo veiklos pobūdį ir reikalauja, kad išvestiniai kūriniai, atsiradę pradinio kūrinio pagrindu, turėtų tokias pat platinimo teises, t.y. nesusiję vartotojai turėtų galimybę tokiomis pat sąlygomis naudoti ir išvestinius kūrinius.
Suprantama, trečiosios ir ketvirtosios licencijų sąlyga negalima taikyti kartu – ketvirtoji sąlyga gali galioti, kai išvestiniai kūriniai leidžiami.
Trys „Creative Commons“ taikymai
Šalyse[ii], kurios pritaiko „Creative Commons“ principus, įprasta licencines sąlygas paruošti trimis būdais: kasdiene kalba, teisine terminija ir skaitmeniniu kodu.
Kasdiene kalba licencija būtina paaiškinti, kad jas taikantis autorius galėtų paprastai ir suprantamai paaiškinti savo poziciją. Taip keliais sakiniais su teise niekuo nesusijusia kalba pateikiamos pagrindinės sąlygos.
Teisinės terminija reikalinga galimų ginčų atveju, kai teisių ir pareigų santykį turi įvertinti teismas. Lietuvos Respublikos atveju tai privalomai turi būti derinama su Civiliniu kodeksu, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, kitų susijusių teisės aktų terminija ir teisini reguliavimo principais.
Skaitmeninis kodas būtinas kūrinių panaudojimo automatizavimui. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurios interneto paieškos sistemos leidžia ieškoti kūrinių pagal iš anksto apibrėžtas „Creative Commons“ kūrinių teises.
„Creative Commons“ ir Lietuva?
Bent šiuo metu viešos iniciatyvos, kurios siektų „Creative Commons“ principus pritaikyti Lietuvoje, nėra paskelbtos, todėl kol kas galima teigti, kad tai mūsų ateities klausimas. Nepaisant to, kad šis procesas neišvengiamas, dabartinis autorių teisių reguliavimas iš karto kelia bent keletą praktinių problemų.
Pirma, jau minėta, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas akivaizdžiai draudžia perduoti neturtines autoriaus teises. Tai apima teisę vadintis kūrinio autoriumi, pareigą nurodyti kūrinio autorių, galimybę bet kada drausti autoriaus nuomone nederamą. Nėra aišku, ar šis draudimas apima autoriaus teisę atsisakyti šių įstatymo numatytų teisių. Kūrinio vartotojų interesai gali būti pažeisti, jei autorius vėliau pradėtų reikalauti nurodyti savo autorystę, drausti naudoti jo kūrinį. Todėl išvestinius kūrinius kuriantys autoriai patenka į tam tikrą nežinomybę. Pažymėtina, kad lygiai tokia pati abejonė gali būti keliama ir turtinių autoriaus teisių atveju.
Antra, „Creative Commons“ buvo kuriamos anglosaksų teisės sistemoje, kur intelektinės nuosavybės teisė apima visą autorių teisių bei gretutinių teisių spektrą. Tuo tarpu Lietuvoje skiriamos autorių ir gretutinių teisės, jų santykis „Creative Commons“ aspektu dar nėra nagrinėtas. Be to, besivystanti „Creative Commons“ sistema pastaruoju metu taip pat pristatė naujesnes licencijavimo sąlygas „sampling“, „sampling plus“, „noncommercial sampling plus“, kurios didžiąja dalimi ir skirtos gretutinių teisių reguliavimui.
[i] Tai organizacija, prižiūrinti ir populiarinanti naują autorinių teisių apsaugos galimybę, kuri vietoj tradicinio žodžio junginio „Visos teisės saugomos“ (angl. „All rights reserved“) siūlo apsaugoti intelektualinę nuosavybę „cc“ ženkliuku „Kai kurios teisės saugomos“ (angl. „Some rights reserved“) tam, kad būtų galima legaliai plačiau panaudoti intelektualinę nuosavybę ir kurti išvestinius kūrinius. Pati sąvoka „Creative Commons“ turi dvi prasmes: kūrybinė (vieša) nuosavybė arba kūrybinės bendruomenės.
[ii] Šią licenciją teisiškai pripažįstą per 30 pasaulio šalių. Arčiausiai Lietuvos ji yra pripažįstama Lenkijoje http://creativecommons.pl/
temos: autorystė, teisė, tinklo kultūra |
« DTV: susikurk savo TV kanalą | | prasideda festivalis „Ars Electronica 2005“: šių metų tema „HYBRID–living in paradox“ »
1 komentaras »1 komentaras “trumpas įvadas į „Creative Commons“ (cc) autorinių teisių licencijas ir jų pritaikymą Lietuvoje”
komentarai
turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.
17 spalio, 2010 at 8:25 pm
[…] penketą metų interneto svetainei http://www.balsas.cc rašiau trumpą tekstą „trumpas įvadas į „Creative Commons“ (cc) autorinių teisių licencijas ir jų pritaikymą Liet…“. Nors turinys jau senstelėjęs, tačiau vis dar tinka savo pirminiam tikslui – trumpai […]