• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 3 prisijungę dabar
    • 2774679 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    Troleibusas Nr. 0 – kelionė įgarsintais Vilniaus dienoraščiais

    | 2006-11-05 | 21:19
    temos: apžvalgos,neo-audio,psichogeografija,renginiai

    Troleibuso Nr. 0 sutartinėje vietoje, sujungiančioje kilpos pradžią ir pabaigą, Reformatų stotelėje laukėme kaip iškritusio iš įprasto „iš taško a į tašką b nustatytu laiku“ eismo tvarkaraščio nuotykio. Miesto arterijų diagrama, paklūstanti jo organizavimo logikai, šįkart buvo nuspalvinta paryškinta, karnavaline maršrutą žyminčia trajektorija. Rankose sklaidydamas išskirtinius išskirtinės kelionės žemėlapius, galėjai būti atpažintas kaip kolektyvinio vyksmo dalyvis.

    Pirma, kas šauna į galvą, kalbant apie maršrutų tvarkaraščius ir miestų kartografiją, yra Guy Debord‘o įžvalgos apie „teritorijos sutvarkymą“. „– Ar galėčiau pakviesti tave puodeliui kavos?“, „– Ačiū, neturiu laiko“, – Gintaras primena vieną edukacinį užsienio kalbos etiudą viename iš troleibusų maršrutų. Akivaizdus įrodymas, kad miesto ritmų greitis saistomas inertiškų tikslingumo reikalavimų, prasiveržiančių iš kolektyvinės diktorių balsais ataidinčios pasąmonės. Kitas, gerokai įprastesnis epizodas: „– Gerbiamieji keleiviai, įlipę į viešojo transporto priemonę, nepamirškite pažymėti vienkartinių talonų, jei yra vietų, atsisėskite…“. Instrukcija kaip vienas iš gatvių srautais judančiųjų kasdienybės atributų. Rutinos gaubtas virš spontaniškų įtrūkių aibės.

    Alternatyvios dienoraščių kilpos gali skleistis ir laužytais ritmais, pintis į netiesinę kelionės ir atradimų choreografiją. Trolebusas Nr. 0 ne tik iškrenta iš sunumeruoto kelionių pasirinkimo, steigdamas savo maršrutą. Jis pasiūlo ir dar vieną, suasmenintą garsinį žemėlapį, užklodamas juo judėjimo įspūdžius. Tuo jis primena situacionistinius klaidžiojimus „atrask Londoną su Paryžiaus žemėlapiu“. Skirtumas tas, kad čia subjektyvų, garse užšifruotą, abstraktų Vilniaus įspūdį suvokėjas skaito pasitelkdamas savas to paties Vilniaus patirtis. Galima klausti – kiek yra skirtingų Vilniaus versijų, slypinčių tose pačiose žemėlapio sankirtose.

    Kelionė miesto erdvėmis kartu tampa ir kelione garso takeliais. PB8 – Andriaus Rugevičiaus – pilotuojamas maršrutas kartu permiksuoja ir kolektyvinę Vilniui skirtą garso takelių kolekciją, taip pasiūlydamas visą interpretacijų ir galimų santykių su miestu, su troleibuso Nr. 0 situacijomis vaivorykštę.

    Visų pirma, tai paties PB8 Vilniaus vizija – pradedant urbanistine maršruto režisūra, jo įgarsinimu ir situacijos, dubliuojančios kelionę troleibusu, meninį projektą bei kolektyvinį įvykį, sukūrimu; baigiant iš DJ‘aus pulto gyvai miksuojamu – ir dėl to autoriniu – garso takeliu. Tačiau jo garsinė medžiaga yra daugiasluoksnė ir kolektyvinė, o kiekviena kompozicija (sukurta skirtingų autorių) taip pat savaip interpretuoja Vilnių: nuo nuošalioms miesto zonoms skirtų meditatyvių garsinių koliažų iki intensyvių garso kilpų, susipinančių Vilniaus centro gatvių sankryžose.   

    Troleibuse Nr. 0 gali rinktis skirtingus patirčių scenarijus. Garso kilpų hipnotizuojamam sklęsti į transą panardintais Vilniaus rajonais ir taip pasinerti į savotišką „kelio filmą“. Arba prisiminti Alphonso Lingį, sakantį: „Viena yra pastebėti daiktus, vietovės orientyrus, kai judame pro šalį, ir mūsų žvilgsnis prabėgomis nuslysta jų paviršiumi. Ir visai kas kita – prabusti dėl jų“. Maršrutą įgarsina ir atpažįstami radijo diktorių balsai, lyg alternatyvios realybės gidai nuspalvinantys šios „pramoginės romantikos“ atspalvius ir žadinantys kitokios patirties „prabudimo“ galimybę. Troleibusas Nr. 0 kartu tampa ir susitikimų vieta, kurioje tiesiog jauku būti. Kita vertus, netgi ir šitaip karnavališkai perkeistas troleibusas vis dar išlieka troleibusu. Nors atsitiktinių žmonių jame mažai, bet ir čia pasitaiko tų, kuriems tiesiog pakeliui. Jiems kelionė tampa netikėtu kasdienybės įtrūkiu. Troleibusas Nr. 0 kaip fizinė susitikimų vieta, garso takelių kompiliacija ir pats miestas virsta mediacijos srauto stotelėmis.

    Troleibusas Nr. 0 buvo tęstinio projekto PB8_001_V kulminacija. Projektas prasidėjo Andriaus Rugevičiaus VDA bakalaurinio darbo gynime, tapusiame audiovizualiniu performansu. Iš dviejų ekranų ir pusiau konferencinių sakyklų, pusiau kraftwerkiškų garso pultų buvo pristatytos jo sudėtinės dalys – garso takelių kompiliacija ir projekto DVD, talpinantis interviu su garso takelių autoriais ir projekto dokumentaciją, troleibuso maršrutas, projekto koncepcijų tinklas ir jo tęstinumas. Antroji projekto dalis – ŠMC parodoje 101,3 KM: konkurencija ir bendradarbiavimas įrengta PB8_001_V mini-studija. Troleibusas Nr. 0, ko gero, nėra galutinė projekto stotelė.

    Tarpstantis tarp psichogeografijos, mediacijos, miesto antropologijos, kolektyvinės kūrybos, įvairių muzikos ir garso meno strategijų, autorinio „išsieksportavimo“ kontekstų, PB8_001_V egzistuoja ne tik kaip autorinis projektas, bet ir kaip tęstinis įvykių ir meninių praktikų tinklas. 

    temos: apžvalgos, neo-audio, psichogeografija, renginiai |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.