• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 3 prisijungę dabar
    • 2773303 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    Torsten Kleinz: penki iššūkiai nemokamai interneto enciklopedijai „Vikipedija“

    | 2006-01-26 | 22:49
    temos: bendruomenės,interneto sfera,interviu,tinklo politika

    Prieš penkerius metus (15.01.2001) buvo įkurta nemokama internetinė enciklopedija Vikipedija (iš pradžių anglų kalba, o dabar veikia per 200 kalbų esantys terminai). Per tą laiką ji išaugo į didelį ir įtakingą projektą, tačiau kartu išaugo ir jos problemos. Truputis lietuviškos Vikipedijos statistikos: joje dabar yra 11 711 straipsnių (33 pagal dydį), palyginimui – angliškų 921 877 (1 pagal dydį), vokiškų 329 890 (2 pagal dydį), rusiškų 59 200 (13 pagal dydį).
    Tam, kad Vikipedija tobulėtų, mes keliame jai naujus iššūkius. Čia pateiksime penketą jų.

    Vikipedijai jau penkeri metai – internetiniam puslapiui tai solidus amžius. Laisva internetinė enciklopedija iš mažo idealistinio projekto virto vienu iš interneto banginių. Tam, kad Vikipedija tobulėtų, mes keliame jai naujus iššūkius. Čia pateiksime penketą jų.

    Enciklopedijos Vikipedija patikimumas apžvelgiamas straipsnyje delfi.lt portale „Wikipedia“ jau gali prilygti mokamoms interneto enciklopedijoms.

    Pirmas iššūkis: organizacija

    Organizacinį rėmą, t. y., Wikipedia Foundation, Vikipedija turi dar tik pustrečių metų. Personalo pajėgos, lyginant su Vikipedijos apimtimis, yra per menkos: iki šiol Vikipedijos reikalais rūpinosi tik trys asmenys (vienas jų turintis pusę darbo krūvio), taip pat vadovybė. Esant dideliam savanorių rezervui ir neapmokamai valdybai to pakanka tik būtiniausiems darbams atlikti, t. y., norint išlaikyti status quo.

    Taip neparemiamos naujos iniciatyvos – nauji impulsai ateina iš atskirų Vikipedijos projektų ir yra per juos įgyvendinami – arba ne. Kiekvienas projektas gali spręsti iškilusias problemas savais būdais. Kita vertus, tai suteikia atskiriems Vikipedijos skyriams savarankiškumo, kuris gali būti labai naudingas sprendžiant individualias problemas. Tai, ar pozityvios bei negatyvios patirtys teikia naudą tolimesnei eigai, didele dalimi tėra atsitiktinumas.

    Pirmojo 2006 metų ketvirčio biudžeto planas po truputį turėtų padėti spręsti problemą – suplanuotos keturios pilno darbo krūvio vietos, tarp kurių yra ir Language Outreach Coordinator, turėsiantis užtikrinti komunikaciją tarp atskirų Vikipedijos sekcijų bene svarbiausias visų postų paskirtas Donor Relations Manager, kuris turės susitvarkyti su smarkiai išaugusiu finansiniu poreikiu – vien 2006-jų pirmajame ketvirtyje yra numatytas 110 serverių sukūrimas. Iki šiol Vikipedija buvo finansuojama iš privačių įnašų. Nors tai turėtų užtikrinti nepriklausomybę, paskutinės įplaukos parodė, kad toks finansavimo šaltinis yra ribotas.

    Atsisakius reklamos kaip finansavimo šaltinio, ateityje tektų ieškoti stambesnių aukotojų. „Wikimedia Foundation“, norėdama išaugti į galingą organizaciją, besirūpinančia ne vien pagrindo po kojomis išlaikymu, privalo eiti tolyn šiuo keliu ir būti pasiruošusi ginčams su Vikipedijos bendruomene. Iki šiol ji vengė kiekvieno nepopuliaraus sprendimo. Jei ji nori sustiprėti, tai negali tęstis amžinai.

    Antras iššūkis: licenzijų klausimas

    Kai 2001-iais įsikūrė Vikipedija, laisvų (nemokamų) licenzijų pasirinkimas dar nebuvo toks didelis kaip šiandien. Tuomet GNU Free Documentation License (GFDL) pasirodė tinkamiausia licenzija kuriant duomenų banką su laisvais enciklopediniais straipsniais.

    Tačiau laikui bėgant ši laisva licenzija pasirodė nevisai subrendusi. Taigi Debian projektas jau prieš kurį laiką atsuko GFDL‘ui nugarą ir nebenori platinti dokumentacijų, kurios turi šią licenziją. Viso to priežastis yra licenzijos teksto nelankstumas, kuriuo, labiau įsigilinus, net uždraudžiama perkelti dokumentacijas į duomenų laikmenas.

    Nors Vikipedija šiuo metu pasiekiama šimtais kalbų, privalomas licenzijos aprašymas pateiktas tik angliškai. Licenzija nurodo, kad nuoroda į licenzijos tekstą turi lydėti bet kokį teksto panaudojimą – jei knygos turinyje pasitelkta Vikipedija, licenzija turės būti pateikta šalia duomenų apie autorius.

    Pavyzdys galėtų būti pirmoji Vikipedijos pagrindu atsiradusi informacinė knyga – joje devyni puslapiai skirti licenzijos teksto atspausdinimui. Turint galvoje 272 puslapių knygos apimtį, tai yra pakenčiama, tačiau mažesnės apimties darbuose arba naudojant tik atskirus Vikipedijos straipsnius – jau nebe.

    GFDL nekompaktiškumas Vikipedijos turinio naudojimą kituose laisvuose projektuose taip pat daro neįmanomą. Iš principo ši problema yra nesunkiai išsprendžiama: pasirodžius naujai GFDL versijai turiniai pagal naujus nustatymus galėtų būti perduodami toliau. Tokia nauja versija gali būti pasiūlyta tik Free Software Foundation, kuri šiuo metu teikia pirmenybę General Public Licenc.

    Iš kitos pusės, problemos sprendimas jau prasidėjo: garsus teisininkas Lawrence‘as Lessigas praėjusių metų pabaigoje jau gvildeno GFDL licenzijų tematiką. Jis sukūrė tyrimo grupę, ieškančią išeities iš šios licenzijų problemos.

    Trečias iššūkis: kova su skaidrumu

    Iš išorės žiūrint Vikipedija yra grynosios kultūros skaidrumo pavyzdys. Kiekvienas straipsnio keitimas, kiekviena diskusija, kiekvieno balsavimo eiga yra archyvuojama – įskaitant datą, pranešimo pavadinimą ar IP adresą.  Yra užfiksuota, kas pasisakė už ar prieš vieno ar kito straipsnio ištrynimą, arba kokia kritika buvo išsakyta religiniame straipsnyje. Tik esant sunkiems Vikipedijos taisyklių pažeidimams iš duomenų banko gali būti ištrinti atskiri pakeitimai.

    Tačiau toks skaidrumas turi savo tamsiąją pusę. Kiekvienas gali labai lengvai sužinoti, kas ką ir kada paskelbė Vikipedijoje. Pasekmės tokios, kad daugelis Vikipedijos bendruomenės narių – ir dauguma Vikipedijos administratorių – atsitraukia į anonimiškumo sferą. Iškyla didelis pavojus, kad priešininkas arba darbdavys pasinaudos pasisakymais, sukauptais duomenų bazėse. Prieš darbdavį būtų sunku pasiaiškinti, kodėl rašyta į Vikipediją, kuomet sirgta arba būta darbo vietoje.

    Tačiau kita vertus, skaidrumo trūksta. Kitapus esantiems – taip pat ir daugeliui viduje – yra visiškai neaišku, kaip priimami sprendimai Vikipedijos organizacijoje. Vikipedija jungia anarchijos, demokratijos, diktatūros, plutokratijos, technokratijos ir meritokratijos elementus. Vikipedijos viduje atsiranda daug skirtingų rūšių sprendimų. Balsavimai yra nepriimtini, kadangi marginalinis dalyvavimas rinkimuose vargiai gali užtikrinti teisėtumą. Nepaisant to, administratoriai yra renkami tokiu būdu. Nors formaliai egzistuoja konfliktų reguliavimo mechanizmai, praktikoje konfliktiniai siūlymai dažnai atmetami. Tokie nesuderinamumai skatina naują pagrindą konfliktams. 

    Ketvirtas iššūkis: specialistų įtraukimas

    „Pasaulio žinių“ kaupimo projektas negali išsiversti be jau egzistuojančios žinių bazės. Jimmy Walesas žurnale „Nature“ agitavo mokslininkus dalyvauti Vikipedijos projekte. Tačiau šiandien laisva enciklopedija mokslininkams siūlo, švelniai tariant, neįprastas darbo sąlygas. Nustatyta darbo eiga patenka į popierių šūsnį. Prie to prisideda intensyvi socialinė Vikipedijos dinamika. Profesorius ginče dėl straipsnio turinio gali nuolaidžiauti absoliučiam profanui, jei tik jis turi pakankamai laiko ir energijos. Šis fenomenas kritikuojamas kaip „diktatūra tų, kurie turi per daug laiko“.

    Vikipedija ieško kompetentingų specialistų tikslingai. 2005 m. birželio mėnesį Goettingeno universitete buvo surengta Vikipedijos konferencija mokslininkams. Jos tikslas buvo pristatyti mokslininkams Vikipedijos metmenis. Tačiau tokia iniciatyva gali būti naudinga tik tuo atveju, kai agitacinis darbas nevyksta taip kryptingai. Vikipedijos darbuotojai turi ko mokytis iš mokslinių darbų. Kad ir „elgesio“ su šaltiniais, kurių Vikipedijos skaitytojas turi ieškoti straipsnių tekstuose arba diskusijų puslapiuose, jei tokių nuorodų išvis esama.

    Taip pat iš mokslinių darbų būtų naudinga pasimokyti ir aiškesnės teksto struktūros.

    Penktas iššūkis: iškelti vėliavą priešų lauke

    Iki šiol Vikipedija vystėsi gan gerai numatytomis sąlygomis. Tačiau augančiai Vikipedijai iškils vis daugiau pavojų. Iki šiol Vikipedija stengėsi išvengti bet kokių galimų konfliktų, tačiau būtų naivu galvoti, kad tokia strategija pasiteisins visą laiką. Vikipedijai keliami pernelyg įvairiapusiai reikalavimai.

    Skundų kiekis ir nurodymai paieškos sistemos siūlytojams brandina nuojautą apie tai, kas gali nutikti Vikipedijai. Jei Vikipedija nenori būti sunaikinta teisių, šmeižto ir pavojų kryžminėje ugnyje, ji turi aiškiai apsibrėžti savo principus ir reikalui esant aktyviai kovoti. Tuo pačiu Vikipedija privalo apsvarstyti savo pretenzijas teikti žinias problematiškoms šalims. Būtent besivystančiose šalyse politinės aplinkybės nėra palankios laisvoms publikacijoms. Pavyzdžiui, remiantis žiniasklaida, Vikipedija neseniai vėl buvo užblokuota Kinijoje. Jei Vikipedija nori laikytis savo principų, neužtenka laukti, kol panašiose šalyse bus imtasi kurti savas Vikipedijas. Tačiau praeis dar nemažai laiko, kol Vikipedija bus pajėgi ten daryti politinę įtaką.

    Iš vokiečių kalbos  vertė Dangė Čebatariūnaitė

    Straipsnis iš interneto žurnalo Telepolis

    temos: bendruomenės, interneto sfera, interviu, tinklo politika |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.