• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 7 prisijungę dabar
    • 2601253 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    tinklo bastūnai: savęs reprezentacija, sambūvis, bendrumo afektas (2 d.)

    | 2005-04-21 | 10:32
    temos: bendruomenės,sociumas,tinklo kultūra

    Laisviesiems bastūnams buriantis į bendruomenes (tiek forumus, tiek blogus) ilgainiui pradeda kristalizuotis imanentinės valdžios struktūros. Valdžia yra santykis, kuris kristalizuojasi įprastose, kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, jau minėto blogų serviso livejournal vartotojai kartas nuo karto sukuria ir paleidžia į apyvartą programas, palengvinančias arba paįvairinančias livejournal vartotojų gyvenimą.

    Pirma teksto dalis

    Daugelis livejournal dalyvių pasinaudoja skaitliukais, fiksuojančiais konkretaus žurnalo apsilankymų skaičių ir kartu iš dalies patenkinančius autorių smalsumą. Tačiau pasirodžius „viską matančiai akiai“, fiksuojančiai, kokių blogų savininkai skaito tam tikrą blogą (kurio šeimininkas pasinaudoja „viską matančios akies“ paslaugomis), livejournal vartotojų gretose kilo kritikos banga. Vieniems besinaudojant „akies“ paslaugomis kiti jaučiasi „nuolat stebimi“, „varžomi“ ir t.t. Kai kurie nepatenkintieji vartotojai gretino šią „nuolatinio stebėjimo“ situaciją su dalyvavimu „realybės šou“ (nors jau vien viešojo dienoraščio žanras leidžia gretinti livejournal autoriaus situaciją su dalyvavimu minėtuose šou). Prisiminkime Benthamo Panopticoną – žiedo formos pastatą, kurio didžiuliai langai išeina į vidinį kiemą su centre stovinčiu bokštu. Sėdintys pastato vienutėse yra atviri bokšte pasislėpusio prižiūrėtojo žvilgsniui. „Kiekviena kamera – mažas teatras, kur vaidina vienas tobulai individualizuotas ir nuolat matomas aktorius”[1], – apibūdina Panoptikumo situaciją Michelis Foucault. Dar daugiau, bokšte gali nieko nebūti: disciplinuojantis yra pats žinojimas, kad bokšte gali būti prižiūrėtojas. Panaši situacija susiklostė ir su minėta „stebinčia akimi“: net nežinodami, kaip toji akis veikia ir ar apskritai veikia, livejournal autoriai jautėsi stebimi. Svarbu tai, kad „akies“ paslaugos iniciatyvos šaltinis buvo ne abstrakti „valdžia“, ne livejournal serviso aptarnavimo komanda, o patys dalyviai. Iniciatyva parašyti vieną ar kitą programinį kodą kyla iš betarpiško dalyvavimo livejournal gyvenime. O trapių bendruomenių, kurių vienas iš pamatinių sambūvio pagrindų yra pasitikėjimas, konglomeratas skildavo į stovyklas „prieš“ ir „už“ viską matančią akį. [1] Foucault, M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas. V: baltos lankos, 1998, p. 237.  Pasitikėjimas yra esminis kooperacijos komponentas, be kurio produktyvi sąveika, matyt, yra neįmanoma. Ryškus produktyvaus anoniminio susibūrimo pavyzdys yra nuolat papildoma on-line enciklopedija Wikipedia[1], kurios straipsnių kiekis (o straipsniai pateikiami įvairiomis kalbomis) jau pranoksta Encyclopedia Britannica. Naudodamiesi Wikipedios paslaugomis turėtume pasitikėti tų žmonių, kurie ją rašo, redaguoja ir papildo, kompetencija – kaip talpindami į savo blogą artimųjų nuotraukas pasitikime kitais vartotojais ir ignoruojame mintį, kad brangių žmonių atvaizdai gali būti panaudoti piktiems tikslams (nors blogų vartotojų terpėje kartkartėmis pasitaiko nemalonių kitų žmonių biografinių istorijų klastojimo atvejų; klastotėms sukurti pasitelkiama tiek bloguose skelbiama asmeninė informacija, tiek nuotraukos). Elektroninio leidinio komentaruose nurodydami savo pašto adresą naiviai tikimės, kad nebūsime užtvindyti spamo su virusais. Pasiūlydami forumo bendruomenei pradinį teksto, kuris pagal sumanymą galėtų būti vystomas visų norinčių, fragmentą tikimės, kad bus atsiliepta. Tokio pobūdžio literatūrinių[2], vizualinių[3] bei audiovizualinių projektų yra nemažai: pavyzdys čia galėtų būti bendras virtualus kūrinys „Romanas“[4], kurio pradinis fragmentas buvo parašytas 1987 metais ir buvo vystomas iki 1997; šiuo momentu “Romanas” virto eksponatu “Interneto istorijos muziejuje”. Greta to paminėtina Grafedija, kurios esmė nusakoma trumpai: „Bet kur užrašyti žodžiai, sujungti su vaizdais, video arba garso laikmenomis on-line. Grafedija menininkas – tas, kuris kuria grafediją“[5]. Tarp minėtų projektų išsiskiria Typophile[6], kuriame be dalyvavimo kūrybos procese (kurio metu formuojamos raidės ir skaičiai, balsuojant už juos sudarančius juodus ir baltus kvadratus) dar galima peržiūrėti paties kūrybinio proceso multiplikaciją[7]. Tai yra anoniminės kūrybos pavyzdžiai. Nežinia, ar aukščiau minėtų projektų kontekste būtų galima kalbėti apie jų dalyvių sąveiką: tai, ką mato naujas Typophile lankytojas – jau kadaise įvykusio kitų bastūnų balsavimo rezultatas, prie kurio jis gali kukliai prisidėti. Greta anoniminės kūrybos pavyzdžių, nepretenduojant į pilno virtualių sąveikų sąrašo sudarymą, paminėtinos ir sąmoningos on-line sąveikos. Pavyzdys iš lietuviškojo interneto konteksto galėtų būti dvejus metus trukusi ir spontaniškai susiklosčiusi vieno iš forumų bendruomenė[8]. Forumas pasitarnavo kaip erdvė kontaktams užmegzti ir savo idėjoms artikuliuoti. Virtualaus sambūvio rezultatais tapo pora svetainių ir žurnalistinis projektas[9] -kurie vargu ar buvo pradinis forumo dalyvių tikslas (lankymosi forume motyvacija būna veikiau emocinė). Šia prasme minėta sambūvio produkcija yra stichiškai susiklosčiusios žmonių resursų konfigūracijos išdava, kuri parodo atvirų diskusinių erdvių kaip bendradarbiavimo poligonų svarbą. Atsitiktinumo ir spontaniškumo elementas susikuriant on-line bendruomenei, jos narių margumas, pabrėžtina nepriklausomybė ir jautrumas kitų bendruomenės narių reakcijoms sufleruoja kiek netikėtą analogiją. Olegas Aronsonas – studijos, skirtos bendruomenės patyrimui[10], autorius – pastebi, kad atvirumas ir anonimiškumas yra esminės bohemos gyvenimo charakteristikos. Bohema nėra koreliuojama su konkrečia socialine grupe; iš esmės bohemos atstovu gali tapti bet kas. Įsitraukimas į bohemiškos bendruomenės gyvenimą didele dalimi yra atsitiktinis. O įsitraukus į šią bendruomenę, reprezentuojant save kituose gyvenimo kontekstuose į pirmą planą iškyla atributika, liudijanti priklausymą bohemai, o ne individualios charakteristikos. Kitaip tariant, bohemos narių individualumas apibrėžiamas kaip tik per jų įsitraukimą į „boheminius“ ryšius. Analogiškas tendencijas fiksuoja ir virtualių bendruomenių tyrinėtojai, nurodantys atsitiktinumo faktorių formuojantis bendruomenei, kurios pagrindas – komunikacinių praktikų reguliarumas. Komunikacinių praktikų metu formuojasi kolektyvinis bendruomenės identitetas – kuris vėliau tampa skiriamuoju tos bendruomenės narių ženklu, jiems bendraujant su kitų bendruomenių atstovais. Kaip pastebi tiek blogų autoriai, tiek ilgalaikiai forumų dalyviai, tam tikru momentu off-line aplinkoje pradedi nesąmoningai ieškoti „savų“ tarp praeivių; o kokiame nors on-line užkampyje pamatęs pažįstamą tau nicką, tokį patį, kaip ir vieno forumo bendraminčio, kurį laiką negali atsikratyti minties, kad ten – jis. Dar vienas bohemos atstovus vienijantis „virtualus“ elementas yra konspiratyvumas: egzistavimas pasipriešinimo idėjos, paslapties, sąmokslo – arba jų iliuzijos, kurios vis tiek yra sudėtinės bendrumo patirties[11] dalys. Tačiau nepaisant įsitraukimo į bendruomeninius ryšius, bohemos atstovas galiausiai yra vienišas personažas. O. Aronson nurodo, kad bohema yra ne socialinė grupė, o veikiau spontaniškas, neorganizuotas ir laisvas skirtingų žmonių susietumas, nužymintis mūsų supratimo, kas yra sociumas, ribas. Tai nereiškia, kad virtualios bendruomenės yra „bohemiškos“, tačiau tokio pobūdžio paralelės padeda įžvelgti naujų niuansų tiek on-line, tiek off-line tarpasmeniniuose santykiuose. Bohemiškos bendruomenės egzistavimą užtikrinantys elementai šiomis dienomis virsta trumpalaikių bendruomenių kūrimo principu; tad šiuolaikinė visuomenė gali būti traktuojama kaip momentiškai susikuriančių ir suyrančių bendruomenių konfigūracijų visuma, nuolat persigrupuojančių bendruomeniškų ryšių kaleidoskopas – o kaip žinome, Tinklo bendruomenių gyvenimas yra itin intensyvus. Socialinių ryšių nesusaistytas flâneur, artumo potyrius medžiojantis bohemos atstovas ir informacijos bangomis dreifuojantis Tinklo bastūnas (jo prototipas buvo kiberpankas, kuriam nesvetimos bohemiškos „konspiracijos“ ir „pasipriešinimo“ idėjos) kaip tik yra šios „kaleidoskopinės“ pasaulėvokos personažai. Trumpalaikio bendrumo sprogimą įkūnija žaibiškai paplitęs flash mob[12] fenomenas: viešasis trumpalaikis grupės žmonių pasirodymas, kurio metu atliekami neįprasti, stebinantys veiksmai. Šios grupės buriasi spontaniškai: kiekvienas, sužinojęs informaciją apie rengiamą pasirodymą, gali prisijungti prie veiksmo (svarbu, kad pasirodymo pradžia būtų sinchroniška). Tai momentinė bendrumo forma, kurią flash mob entuziastai (mobbers) nusako kaip „galimybę sumodeliuoti neįprastą situaciją“ arba kaip „galimybę keisti tikrovę“. Konceptualizuodami šį fenomeną flash mob entuziastai cituoja Howardą Rheingoldą, kurio knyga „Smart Mobs: The Next Social Revolution“[13], pasak jų, ir inspiravo flash mob judėjimą. Tai puikus spontaniškai atsirandančios, bet refleksyvios savo pačios atžvilgiu bendruomenės pavyzdys. Belieka pasakyti, kad visos diskusijos ir paruošiamoji veikla vyksta internete[14]; greta to egzistuoja ir Internet-mob, kurių tikslas yra „Interneto gyvenimo įvairovės puoselėjimas“[15]. Savo laikais U.Eco puoselėjo projektą “Multimedijos Arkada” (Multimedia Arcade), kurio viena iš paskirčių buvo švietėjiška: apmokyti naudotis naujosiomis technologijomis kuo daugiau žmonių ir suteikti galimybę jomis naudotis. Viena vertus, šis projektas buvo orientuotas į žinių atvirumo principo įgyvendinimą. Kita vertus, jis buvo prognozuojamos interneto vartotojų vienišumo problemos sprendimas. U.Eco žodžiais tariant, vienas iš tikslų yra „ištraukti žmones iš jų namų, ir – kodėl gi ne? – mesti vienus kitiems į rankas. Turbūt mes tai galėtume pavadinti “Plug’n’*****” vietoj „Multimedijos Arkados“[16]. Čia kalbama apie sąlygų artumo afektui išgyventi sukūrimą – o jis, U.Eco manymu, gali būti išgyventas tik off-line aplinkoj. Vienišumo motyvas neatsiejamas nuo pabrėžtinai individualistinio bastūno (tiek W. Benjamino miesto bastūno, tiek Tinklo klajoklio) gyvenimo būdo. Tuo tarpu informacinis perteklius (ir pirmiausia vizualinės informacijos perteklius), su kuriuo susiduria šių dienų bastūnas, inspiruoja kuo intensyvesnių įspūdžių, įveikiančių informacinę monotoniją, paiešką. Šiandieninis kūniškumo, net fizinio skausmo temų populiarumas literatūroje, mene ir kinematografe dažnokai koreliuojamas su vizualinės informacijos įsiviešpatavimu (o taip pat ir su „virtualėjimu“), išstumiančiu taktilinius, skonio ir kvapo įspūdžius į pojūčių landšafto periferiją. Tad Tinklo bastūnai, kovojantys ir besikooperuojantys on-line, kur išgyvena bendrumą ir agresiją, neatsitiktinai taip entuziastingai palaiko momentinių susibūrimų off-line idėją, suteikdami bendrumo afektui fizinio sambūvio formą.

    [1] http://www.wikipedia.org/
    [2] Išsišakojančių haiku sodas: http://www.litera.ru/slova/hokku/ Interaktyvus poezijos puslapis: http://www.csd.net/~cantelow/poem_welcome.html
    [3]
    pvz. http://www.jeffharris.org/
    [4] http://www.cs.ut.ee/~roman_l/hyperfiction/htroman.html
    [5] Words, written anywhere, then linked to images, video or sound files online. Grafedia artist: one who makes grafedija// http://www.grafedia.com/
    [6]
    http://www.typophile.com/smallerpicture/
    [7] daugiau: Clive Thompson. Can an online crowd create a poem, a novel, or a painting? // http://slate.msn.com/id/2104087/ (2oo5)
    [8] http://www.ore.lt/phorum/index.php?f=1
    [9] sunkiai nusakomos tematikos „naminis“ puslapis su autorine medžiaga (http://delirium.ten.lt/), geriausio saito konkursą (http://www.top.lt/) laimėjusi IDM muzikai skirta svetainė (http://www.sutemos.net/) ir blogus imituojantis žurnalistinis projektas (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_204770).
    [10] Oleg Aronson. Bogema: opyt soobshestva. M.: Fond nauchnyh issledovanij “Pragmatika kul’tury”, 2oo2
    [11] Lietuvos Internete ryškus pavyzdys būtų http://hardcore.lt/
    [12] “Momentinė minia”, (angl.). Daugiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Flash_mob
    [13]
    Žr.: Rheingold H. Smart Mobs: The Next Social Revolution. Perseus Publishing, 2oo2
    [14]
    pvz. http://www.flashmob.com/ ; http://www.fmob.ru/ ; etc.
    [15]
    pvz. http://i.mobb.ru/about.php
    [16]
    This will be one of the main functions of Multimedia Arcade: to get people out of the house and – why not? – even into each other's arms. Perhaps we could call it "Plug 'n' *****" instead of Multimedia Arcade. (The World According to Eco. By Lee Marshall // Wired. Issue 5.03, 1997 –http://www.wired.com/wired/archive/5.03/ff_eco_pr.html (2oo4)

    temos: bendruomenės, sociumas, tinklo kultūra |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.