• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 1 prisijungę dabar
    • 2288970 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    SMS: pastabos apie mikroprozą

    | 2005-09-05 | 08:43
    temos: esė,naratyvai,naujosios medijos

     Vienas pažįstamas kadaise nusipirko dėvėtą mobilų telefoną. Telefone jis rado nei daug nei mažai: meilės romaną SMS žinučių pavidalu (kažką panašaus į „Chazarų žodyno“ moteriškąją versiją). Žinučių turinys bylojo, jog telefonas priklausė merginai, o romanas vystėsi audringai. Taip dėvėto daikto šeimininkas virto anonimiškų autorių sukurto romano skaitytoju. Deja, daiktai, sykį pradėję kelionę po rankas, pas vieną savininką ilgai neužsibūna. Dėkingas romano skaitytojas buvo apvogtas – ir telefonas, kartu su romanu, nukeliavo toliau.

     

    Tapęs įprasta komunikacijos priemone, „bendravimo protezu“, be kurio jau sunkiai įsivaizduojame save ir kitus, mobilusis telefonas į momentinės komunikacijos sritį įtraukė platų spektrą literatūrinių formų ir žanrų, kurie savo ruožtu pradeda mutuoti, prisitaikydami prie naujos medijos. Minėtas SMS-romanas yra tik viena iš daugelio šios medijos inicijuotų tekstinių formų. Jis susiklostė stichiškai, dviejų žmonių komunikacijos metu, ir tik pašalinio žvilgsnis atskleidė, kad kunkuliuojantys jausmai telpa į tradicinio literatūrinio žanro rėmus. Mat pašalinis žvilgsnis ištraukia frazes iš konkretaus konteksto gyvenime įžvelgdamas literatūrą.

    Naujų medijų įtakoje besiformuojantys žanrai turi savo pirmtakų, tačiau perkelti į konkrečios medijos sritį, tradiciniai žanrai įgauna naują specifiką, susijusią, pavyzdžiui, su ribotu ženklų skaičiumi, lemiančiu stambių tekstinių formų fragmentavimąsi. Literatūrinės miniatiūros rėmai, į kuriuos nevalingai įspraudžiami SMS autoriai, skatina kuo tikslesnių žodžių parinkimą, siekiant perteikti dar šiltą įspūdį. Nieko nuostabaus, kad tokiomis aplinkybėmis atsirandantys tekstai dažnokai primena A. Bloko eilėraščio „Naktis. Gatvė. Žibintas. Vaistinė“ pirmąją eilutę.

    Momentinio įspūdžių, aplinkinių įvykių, idėjų fiksavimo galimybė – tai dar viena šios literatūrinės terpės charakteristika. Gyvenimiškas kontinuumas paverčiamas tekstualinių kadrų serija arba autobiografiniu tekstualiniu komiksu. Šiame kontekste įdomi tinklalapio unphotographable.com idėja: tai archyvas, skirtas nenufotografuotų epizodų aprašymui. Nuolatinė besikeičiančio pasaulio artikuliacija skatina specifinį dėmesį kasdienių įvykių srautui, iš kurio SMS žinučių  autoriai ištraukia įdomesnius epizodus, paversdami juos keliais žodžiais mobiliojo telefono ekrane. Išsaugoti telefono atmintyje jie galėtų vėliau tapti prisiminimų koncentratu – tačiau kaupiantis SMS-tekstams tenka juos nuolat negailestingai naikinti, atlaisvinant vietą naujiems (kad ir kiek telefono atminties būtų skirta trumposioms žinutėms, jos visada trūks). Šį „mobilios literatūros“ trumpalaikiškumo aspektą sustiprina dar ir tai, kad inspiruoti naujovių siekimo esame linkę telefonų aparatus keisti dažniau, nei jie susidėvi.

    Atsižvelgdami į specifines tekstų kūrimo sąlygas (ribotas ženklų skaičius ir kūrybinis spontaniškumas), blogų (red. – el. dienoraščių) tyrinėtojai blogo autorių produkuojamus tekstus linkę įvardyti kaip mikroprozą, į kurią žvelgia “ne tik kaip į žaidimą, bet ir kaip į kultūrinės atminties išsaugojimo ir palaikymo mechanizmą” (Hasanas Guseinovas). Analogišką vaidmenį atlieka ir SMS žinutės, o mikroprozos vardas dar labiau tinka SMS formato inicijuotoms literatūros formoms apibūdinti. Paradoksalu, kad šiuolaikinės asmeninę-kultūrinę atmintį saugojančios tekstinės formos (ar tai būtų įrašai bloguose, ar SMS žinutės) pasižymi trapumu, ir yra sunaikinamos greičiau negu sudeginami rankraščiai – tik vieną ar porąkart paspaudus klavišą. Jei mikroproza gali būti laikoma kultūrinės atminties rūšimi, tai ji yra nuolat atsinaujinanti atmintis, atitinkanti fragmentuoto „greito laiko“ (Th. H. Eriksenas) situaciją.

    Kitas literatūrinių formų mutaciją lemiantis ypatumas – galimybė žaibiškai perteikti turinį ir sulaukti atsakymo. Į dialogo erdvę patalpintos literatūrinės formos įgauna interaktyvumo. Papasakotas kitam įvykis neretai skatina tolimesnį susirašinėjimą, kurio metu modeliuojami galimi aprašytos situacijos vystimosi scenarijai. Sąveikos su kitu metu gali pasikeisti aprašyto įvykio interpretacijos, o taip pat ir santykiai tarp susirašinėjančių žmonių. „Santykių aiškinimasis“ pasitelkiant įvairias medijas mūsų dienomis yra paplitęs reiškinys, turintis tiek privalumų, tiek trūkumų, o kartais įgaunantis ir buitinio grotesko pavidalą. Dar daugiau, dialogo peripetijos nemaža dalimi priklauso nuo pasirinktos komunikacinės terpės (ar tai yra el. laiškai, ar SMS žinutės  ar balandžių paštas).

    Įvardytų charakteristikų (galimybė momentaliai fiksuoti ir perteikti įspūdžius, idėjas ir t.t., pasitelkiant ribotą ženklų skaičių ir įsitraukiant į dialogą) sukurtoje terpėje  egzistuojantis žanrų ir formų margumas menkai pasiduoda klasifikavimui. Tad paminėsime tik kai kuriuos tipus, prablaškydami skaitytoją SMS dokumentika (rūpinantis skaitytojų patogumu, cituojamus tekstus teko pagrąžinti diakritika, kuri, kaip žinia, siunčiant žinutes naudojama nedažnai).

    Be įprastų dalykiškų ar jausmingų žinučių kone populiariausi yra tiesioginiai reportažai ir „degančios“ naujienos:

    ·        ką tik per radiją žiniose išgirdau keistą sakinį: „ši drobulė ypatinga tuo, kad ji yra originalo kopija“.
    ·        aš tai mačiau! reperė Luka atkišus pilvo presą į priekį rodo vidurinį pirštą. o daug kitų žmonių viens kitam sako nigga. hip-hop arena.

    Sąrašą pratęsia fragmentiški netikėtos informacijos ir vertingų patarimų blokai:

    ·        šumerai žodžiu „kur“  žymėdavo ir svetimus kraštus, ir mirusiųjų pasaulį. Dar turėjo tekstus, skirtus tik dievams-ir-palikuoniams.
    ·        …vaikystėj ji palaidojo kelis giliai užmigusius žiurkėnus. Prieš nusnaudžiant perspėk artimuosius!
    ·        „Klasikinėje sufijų literatūroje Jėzus laikomas sufijumi. Eretikai jį kaltina slaptu prijautimu krikščionims“. Nuostabi knyga „Sutemų deivė“.

    Čia pat klesti kelionių dienoraščių žanras (bei jo refleksijos):

    ·        Namie taupau dienas, dėl to rečiau kvėpuoju. Vagonas, neskanus oras, pilna žmonių, pajuda, prigesina šviesas, pereinu į vilkų staugimo ritmą. Gilūs įkvėpimai. Miegosiu.
    ·        kad po kelionės tie įspūdžiai kažkaip susiploja ir praranda 3d formatą. reikia pradėt rašyt dar važiuojant, į visus dairytis, taip juos gluminant.
    ·        Romėnų babtisterijoje įmetęs eurą į taksofoną gali išgirsti istoriją apie tą vietą. tegyvuoja oralinė kultūra!

    Epizodiškai pasitaiko filmų scenarijų, kurie – tesidžiaugia Holivudas – niekada nepateks į didįjį ekraną:

    ·        bet aš išsigelbėju atsitiktinai bibliotekoj radęs šumerų būdą nuo bobų. Titrai prasideda rodant mane vemiantį: tolesnė romantiška degeneracija.
    ·        Mozė klausosi degančio krūmo ir staiga – Balsas: “Jūsų sąskaita tuščia”. Galbūt aramėjiškai.

    Didelė dalis aukščiau įvardintų kategorijų gali būti priskirta autobiografinės miniatiūros žanrui, kuris SMS-literatūroje užima itin garbingą vietą:

    ·        Ieškojau prancūzų žodyno. Mažo. Su būtiniausiais žodžiais. Radau. Atsiverčiau. Skaičiau. Referentas, prostitutė, proklamacija. Nepirkau.
    ·        Bjaurybės studentai manęs nepalaukė, todėl dabar jų kurį laiką nekęsiu.
    ·        bet aš gi tik šiandien supratau, kad praeitis ir ateitis neegzistuoja.
    ·        vakaras buvo sunkus. Ir dar  telefe trūksta pusės detalių.

    Savaime suprantama, kad pateiktas žanrų sąrašas toli gražu ne pilnas; jis gali būti laisvai transformuojamas siūlant alternatyvias kategorijas, kurios, jei tik bus kristalizuojamos iš turimos medžiagos, irgi bus ad hoc pobūdžio (čia pat galėtume prisiminti kadaise L. Wittgensteino konstatuotą  „kalbinių žaidimų“ įvairovę, kuri priešinasi klasifikacijoms taip, kad kasdienės kalbos tyrinėtojams belieka nustatinėti tų žaidimų „šeimyninius panašumus“).

    Tačiau greta gyvo ir kūrybingo žvilgsnio į įprastą aplinką, kuris, matyt, ir yra impulsas mikroprozai kurti,  egzistuoja polinkis į funkcionalų lakoniškumą, nužymintį SMStekstų standartizavimosi tendenciją. Daugiasluoksnio emocinio turinio užkodavimas sutartinėmis frazėmis, palaipsniui pereinant nuo sudėtingų saviraiškų prie lakoniškų formuluočių, būdingas mūsų kasdienių interakcijų dinamikai. Šitokį perėjimą iliustruoja ištrauka iš A. Camus „Maro“, aprašanti komunikacijos dinamiką izoliacijos sąlygomis:

    „Taigi telegramos liko mums vienintelė viltis. Išsilavinimu, širdim bei kūnu artimi žmonės gavo tenkintis dešimties žodžių telegramomis,  kuriu didžiosiose raidėse ieškojo būtojo bendrumo žymių. O kadangi iš tikrųjų telegramai tinkamų formulių atsargos greit išsisėmė, tai ilgus metus drauge nugyventi gyvenimai ar skausmingos aistros  netrukus apsiribojo tokiomis periodiškai pasikeičiamomis standartinėmis formulėmis, kaip „Jaučiuos gerai. Galvoju apie tave. Širdingi linkėjimai.“[i]

    Periodiškas glaustų formuluočių naudojimas suteikia mūsų komunikacijos gestams automatiškumo. Daugelyje mobiliųjų telefonų egzistuojantys šabloninių frazių rinkiniai sudaro konfigūracijas, kurios skiriasi priklausomai nuo telefono modelio, ir leidžia kurti hipotetinį idealaus vieno ar kito modelio šeimininko įvaizdį. Vienų telefonų tekstiniai šablonai skirti darbo ir šeimos sferai, kitų – romantiškai nuotaikai užkurti: „Ar Jums geriau?“, „Ar žinote, kad aš Jūsų pasiilgau?“, „Jūs vėl mane apgavote!“, „Kur Jūs?“, „Pažaisim po darbo?“, „Kautis dėl Jūsų – žygdarbis, bet ar bus man atlyginta?“, „O, atiduokite man mano širdį ir leiskite ramiai miegoti naktimis!“, „Su kiekvienu SMS aš vis labiau Jus įsimyliu!“ ir t.t.[ii]

    Tarp plataus spektro įvairiausių paslaugų, išvaduojančių mobiliųjų telefonų šeimininkus iš gilios kūrybinės krizės, pasirodo, egzistuoja SMS tekstų rinkiniai, kurių pratarmėje tvirtinama: „Rašykite ir skaitykite meilės SMS ir Jūs sutaupysite laiko arba puikiai įsisprausite tarp daugybės užimto žmogaus reikalų. Rašykite SMS ir neliksite nepastebėti“[iii]. Laiko stokos ir užimtumo įvaizdžiu, kurio fone teikiamos įvairios laiko taupymo paslaugos, dažnokai naudojamasi reklamose. Tačiau perkeltas į nedalykinio bendravimo sritį, „laiko taupymo“ argumentas atrodo įtartinai. Nemažiau nustebina ir siūlomas eiliuotų tekstų rinkinys, kuriame randame štai tokių istorijų:

    „Skamba telefonas – ieškai Tu manęs?
    Pokalbis mūs trumpas problemas išspręs.
    Bet kaltės ieškoki ne telefonu,
    O giliai krūtinėj tarp dviejų širdžių.“[iv]

    Arba (ryžtingai išlaikant eiliuotą formą):

    „Aš svajojau pasivaikščiot

    Seno miesto aikštėm,

    Kur po baltu skėčiu Tu vedi mane.

    Tu kvailai atsisakei,

    Bet nieko tai nereiškia…

    Pasivaikščiosiu po medžiais vėl viena.“[v]

    Tokios replikos sukuria romantinio, į tragizmą linkusio personažo įvaizdį, su kuriuo siūloma susitapatinti minėtos brošiūros vartotojoms. Panašią produkciją laikydami stebinančia anomalija, grįžkime prie spontaniškai gimstančios mikroprozos. Kol esame įsitraukę į gyvos komunikacijos procesą, atsakinėdami į vieną po kitos ateinančias žinutes, nesuvokiame savęs kaip autorių. Tačiau neveltui tyrinėtojai vis dažniau vartoja „naiviojo rašymo“ sąvoką siekdami nusakyti šiuolaikinę tekstų produkavimo situaciją, kai spontaniškai atsirandančių (ir netrukus išnykstančių) tekstų autoriai nėra profesionalūs rašytojai, o jų kūriniai didele dalimi yra autobiografinio pobūdžio. Nesąmoningai dieną po dienos masiškai produkuojame trapius, lengvai ištrinamus tekstus – kol vieną dieną nepametame savo komunikacijos protezo, kuriame pašalinio skaitytojo žvilgsnis aptiks mikroprozos antologiją. 


    [i] A. Kamiu, Maras, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994, p.68-69.
    [ii] Versta iš rusų kalbos. Būtų įdomu sugretinti su šablonais, siūlomais analogiško modelio (LG B1300) naudotojams Lietuvoje.
    [iii] N. Laukavičienė-Širvinskaitė, Meilės SMS, Kaunas: Rodiklis, 2003.
    [iv] op.cit.: p.138.
    [v] op.cit.: p.94.

    temos: esė, naratyvai, naujosios medijos |

    « | | »

    1 komentaras »

    1 komentaras “SMS: pastabos apie mikroprozą”

    1. Pastebėjimai ir pasižymėjimai » „su sv.velykomis“ arba šventinės SMS apeigos rašo:
      balandžio 14th, 2009 at 12:15 am

      […] Velykų perlus, o pageidaujantiems rimtesnių tekstų – balsas.cc straipsnį „SMS: pastabos apie mikroprozą“. Kategorijos: *, detalė, laikas, suvestinė, žaidimas Žymės: mobilumas, patirtis, sms, […]

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.