• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 4 prisijungę dabar
    • 2388204 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    remiksuoti, rašyti, publikuoti: lietuviškos patirtys Amazon.com

    | 2007-01-30 | 20:57
    temos: autorystė,interviu,knygos

    Apie šiuolaikinį skaitymą ir rašymą kalbamės su dviem lietuviais, kurių knygas, išleistas JAV leidyklos „BookSurge“, galima aptikti http://www.amazon.com/. Vienas kitą jiedu pažįsta, tačiau lietuviškai auditorijai kol kas nėra itin žinomi, galbūt ir todėl, kad knygos Amazon.com platinamos anglų kalba. Algirdas Javtokas, Vilniaus universiteto matematikos doktorantas, išleidęs knygą „Beta Algebra“, ir Nigelas Tommas, remiksavęs jau du Šekspyro kūrinius – sonetus ir Hamletą. Kalbamės apie interneto poveikį skaitymo ir rašymo veiklai, apie būdus tapti visame pasaulyje skaitomu rašytoju ir apie remikso svarbą šiuolaikinėje kultūroje.

    vytautas_mi: sveikas, Algirdai, sveikas, Nigelai.

    Algirdas Javtokas: Sveikas Vytautai. Šaunu tave vėl matyti.
    Nigel Tomm: Sveikas.

    vytautas_mi: Gal pirmiausia galite pasakyti po keletą sakinių apie save, ką veikiate, kai būnate prisijungę/atsijungę nuo tinklo (interneto)?

    A: Prisipažinsiu, nesu didelis interneto fanas, netgi namie jo neturiu, jis man labiau kaip informacijos šaltinis, o ne pramoga. Kai būnu atsijungęs nuo interneto, stengiuosi gyventi, tiesiog mėgautis šia akimirka.
    N: Internete praleidau visą savo sąmoningą ir nesąmoningą gyvenimą. Tinklas ir yra tai, kuo aš gyvenu, bei tai, kaip aš gyvenu.

    vytautas_mi: Jūs mane sudominot būtent todėl, kad esate vieni iš nedaugelio lietuvių, kurių knygos platinamos elektroniniame knygyne www.amazon.com, todėl ir norėčiau judu abu pakalbinti ta proga ir tema.

    A: Taip, internetas man ir yra komunikacija, idėjų skleidimas, bei dalijimasis jomis.
    N: Taip jau atsitiko, kad internetu galima pasiekti ir toliausiai esantį skaitytoją, kuris gali paimti ir užsisakyti knygą, kuri yra anapus interneto. Taigi, pats skaitymo aktas vis tik išeina už/prieš interneto erdvę.
    A: Gerai pasakei, Nigelai.

    vytautas_mi: Klausimas apie knygas ir skaitymą apskritai. Esu viena ausimi girdėjęs apie tokį tyrimą: JAV bakalaurą bebaigiančių studentų atsakymai į klausimus apie skaitymą parodė, kad per visą savo gyvenimą jie nėra nuo pradžios iki galo perskaitę nė vienos knygos. Kas jums šiandien yra skaitymas? Ar skaitote ekrane, ar vis dar mėgstate savo rankose laikyti popierinę materiją ?

    N: Aš ją dievinu. Knygą, popierių ir tą dalelę realumo kurią ji dar sukuria. O pats skaitymas, manau, nėra svarbus, nuo pradžios iki pabaigos perskaityta ar neperskaityta knyga yra lygios. Manau, iš abiejų tokių aktų kiekvienas žmogus pasiima sau tai, ką reikia.

    vytautas_mi: Gal ir taip, tačiau ta apklausa išryškina ne vien nenuoseklų skaitymą, bet gal veikiau neskaitymą apskritai?

    A: Aš asmeniškai stengiuosi paimtą knygą perskaityti nuo pradžios iki pabaigos. Na, bet žinoma, tai negalioja enciklopedijoms, moksliniams žurnalams ir t.t. Skaitant ieškau informacijos, įkvėpimo ar šiaip bandau atitrūkti. Nors ir reklaminiai skelbimai yra skaitymas.
    N: O kas yra neskaitymas? Aš einu gatve ir matau, kad važiuoja 26 autobusas – aš skaitau, kaip ir restorano meniu. Mes nuolat skaitome, tik ar tai pripažįstame?
    A: Nežinau Nigelai, aš kažkaip apie tai negalvoju.

    vytautas_mi: Manau, tai yra praktinis skaitymas (labiau siekiant gauti informacijos, nei malonumo ir pramogos).

    N: O kas yra informacija? Ir kuo ji skiriasi nuo pramogos?
    A: Geras pastebėjimas, gaudamas informaciją, ieškai pramogos.
    N: Būtent tai aš ir norėjau pasakyti.

    vytautas_mi: Per didelis gilinimasis į sąvokas, manau, ir artina prie informacijos, bet tolina nuo pramogos bendrąja prasme. Čia kaip su entropija ir pertekliumi informacijos teorijose.

    A: Taip, bet čia, manau, esama dviejų polių: popkultūros, kur viskas lengva ir patrauklu, bei „mokslinės sferos“, kur aš nežinau ir nesuprantu nieko, ką daro mano mokslinis kaimynas.
    N: Aš manau, jeigu informacijoje nėra „pramogos“, ji pasmerkta užmarščiai.
    A: Galbūt.

    vytautas_mi: Gal pereiname nuo skaitymo prie kūrybos ir dar konkrečiau – jūsų kūrinių. Kas jums apskritai yra kūryba? Jei skaitytojų vis mažėja, o rašytojų vis daugėja, kas gali kūrybą ištikti ateityje?

    N: Man kūryba ir yra įsiskaitymas. Arba tai, ką aš dar vadinu remiksavimu. Visi mes plagijuojame ir kopijuojame, klausimas tik, kaip tai įvardinti.
    A: Kai kurie žmonės, Nigelai, tavo remiksavimą vadina natūraliu progresu.

    vytautas_mi: Vis daugiau skaitytojų virsta rašytojais, užtenka užsukti į Lietuvoje populiarias kūrybos bendruomenes tokias kaip www.rasyk.lt ir pan.

    N: Manau, tai yra labai gerai. Pagaliau mes pasiekėme tokį lygį, kai galime leisti žmogui būti savimi ir realizuotis daugelyje sferų.
    A: Ar būti savimi reiškia būti „visais“?

    vytautas_mi: Remiksavimas – svarbus šiuolaikinės kultūros reiškinys. Ją netgi galima pavadinti remikso kultūra. Kas tau, Nigelai, yra remiksavimas apskritai ir remiksavimas literatūrinėje kūryboje? Ar remiksuodamas tu sieki prikelti ir aktualizuoti Šekspyrą, ar tiesiog naudoji jį kaip medžiagą savo kūrybai? O gal net kaip archyvą?

    N: Remiksavimas man – kūryba. Tai yra kūrinys, kuris jau yra parašytas, bet kuriam tu suteiki kitą spalvą, raštą ar dvasią. Šekspyras man – tai emocija. Ją paimu ir, „perleidęs“ per save, išspjaunu ant popieriaus, netgi stengdamasis per daug nesigilinti ir nelįsti į gilumą (jei tokia yra).
    A: Prisipažinsiu, tavo tekstai, Nigelai, tikrai nėra iš lengviausių.

    vytautas_mi: Bet kam tuomet reikalingas tas remiksavimas , nejaugi nieko nauja dabar nebeįmanoma parašyti? O gal tas naujumas niekam nebeįdomus, nes egzistuoja ribotas naujų minčių kiekis, kurį galime įsisavinti, ir todėl skaitytojams žymiai patraukliau skaityti apie tai, ką jie jau kažkada skaitė ar girdėjo?

    N: Aš manau, jog kartais įdomu skaityti tekstą, kurį tu žinai ir pažįsti, bet skaitai jį parašytą kito žmogaus, kuris tą tekstą parašė iš savęs ir suteikė jam save.

    vytautas_mi:
    Iš pirmo žvilgsnio matosi, kad tu sonetams ir „Hamletui“ suteiki patrauklesnę, ir jei taip galima sakyti, lengvesnę formą. Trumpesni posmeliai ir eilučių dizainas sonetuose, o „Hamleto“ pjesėje – linijinis tekstas, perpasakotas pasyvu (dalyviu) su paryškinimu išskirtais veikėjų vardais.

    N: Aš juos sumoderninu.
    N: Tiesiog ieškau sonetų formos šioje dienoje.

    vytautas_mi: Kadangi pats poezijos neskaitau, tai daugiau klausimų apie ją ir nebegaliu užduoti. Bet pjesės forma, man rodos, šiuolaikinėje visuomenėje irgi yra apmirusi ir nebeskaitoma. Tavoji pjesės versija iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklesnė, tiesa, esu matęs tik ištrauką. Kaip apibūdintum savo pjesės perrašymo stilių ir formą?

    N: Dabar populiarios 15 min. pjesės: per tą patį laiką tu gali patirti daugiau įspūdžių. O mano pjesė – tai pjesė apie pačią pjesę, tai yra pjesė, kuri stengiasi atskleisti savo pačios prasmę.
    N: Mano kūriniai nėra pjesės. Tai tiesiog tekstas. Aš tai pavadinčiau netgi „tekstiniu rašymu“, kai svarbu žodis ir jį supanti žodžių masė, bet ne gramatika ar teksto funkcionalumas. Mano tekstas – tai laikrodis be rodyklių.

    vytautas_mi: Nigelai, bet paryškinti veikėjų vardai man kaip tik atrodo kaip rodyklės, o gal net skyrybos ženklai, kurie priverčia sustoti ir pamąstyti ir padaro tekstą banguojančiu.

    N: Kaip tik dėl to aš ir atsisakiau skyrybos ženklų  ReHamlet’e, o paryškinti vardai – tarsi aliuzija į realius personažus, kurie yra, bet yra tik kalboje – tekste.

    vytautas_mi: Klausimas Algirdui. Kaip galėtum trumpai ir paprastai pristatyti savo knygą „Beta Algebra“? Ar ji skirta tik specialistų ratui, ar ir plačiajai publikai?

    A: Beta algebra – tai algebros rūšis, kurioje galioja visa mums įprasta logika, skiriasi tik pats požiūris ir teksto pateikimas. Aš nespausdinau  šio teksto moksliniuose žurnaluose, tiesiog pabandžiau jį pateikti paprastiems žmonėms, kaip vartojimo produktą.

    vytautas_mi: O kuo ypatingas teksto pateikimas?

    A: Tekstas „Beta Algebroje“ pateiktas su spragomis, kurias gali užpildyti pats skaitytojas, aš jam pateikiu tik esmines idėjas, kurias palieku užbaigti ir vystyti pačioje knygoje.
    A: Todėl knyga tampa ne tik mano, bet ji priklauso visiems.
    N: Įdomi idėja.

    vytautas_mi: Įdomu. O tos spragos, Algirdai, yra tik konceptualios, ar ir vizualios? T. y., ar skaitytojas realiai jas mato?

    A: Taip, spragos yra vizualios, realios, skaitytojas turi galimybę užpildyti jas bet kokia rašymo priemone.

    vytautas_mi: Kaip judu abu esate susiję su matematika? Kiek giliai ją tyrinėjate, kokias problemas sprendžiate? Įdomiausia, kokios įtakos iš to kyla jūsų kūrybai?

    A: Matematika – tai mano gyvenimas. Nors aš jos nekenčiu. Kartais aš ją ignoruoju. Bet tai yra gyvenimo variklis, kuris degina. Čia kaip ir beta algebros pagrindinis klausimas: ar įmanoma tokia algebrinė struktūra, kuri turėtų be galo daug identiškų elementų (nulių ar vienetų). Matematika – tai liga.
    N: Man matematika tai proto mankšta. Ji suteikia mąstymui formą, aš baigiau matematikos studijas ir tai man savotiškai patiko.
    A: Gera girdėti.
    N: Bet man matematika nėra liga.
    N: Be to net nežinau, ar šios studijos turėjo kokios nors įtakos mano kūrybai. Prisipažinsiu, net nebuvau apie tai pamąstęs.

    vytautas_mi: Pokalbiui persiritus į antrą pusę norėtųsi paklausti, kiek jūsų abiejų kūryba skirta užsienio, kiek Lietuvos skaitytojui? Ar lietuviai domisi jūsų kūryba, ar ji turi prasmės tik kaip eksportas į Amazonės platybes?

    A: Mano idėjos buvo sukėlusios chaosą VU Matematikos fakulteto kuluaruose, bet kol kas niekas joms nei pritaria nei nepritaria, manau tam reikia laiko, todėl aš ir užsidegiau Amazon.com universalumu.
    N: Man ne tiek svarbi riba tarp Lietuvos ir pasaulio. Aš stengiuosi niekur nebrėžti ribų, manau, tuomet atsiveria didesnis horizontas ir kontrastingesnės vaivorykštės.
    A: Beje, būtent internetas ir ištrynė šias ribas.
    N: Ko gero, nors gal pirmasis buvo garinis garvežys.

    vytautas_mi: Tuomet pasmalsausiu, ar galėtumėt bent apytiksliai išduoti parduotų knygų tiražą: dešimtys, šimtai, tūkstančiai?

    A: Taip, čia skaudžiausia tema. Kol kas tik dešimtys, bet dabar tiražas nėra taip svarbu, svarbiau tai, kad žmonės kalba apie tai forumuose, diskutuoja bei bando gilintis. Tai yra svarbiausia.
    N: Pilnai sutinku su tavim Algirdai, mano knygų taip pat kol kas nėra parduota tūkstančiais, bet, manau, svarbiausia yra idėjos sklidimas, komunikacija.

    vytautas_mi: Ar esate sutikę nors vieną gyvą savo skaitytoją ir sulaukę komentarų? Čia būtų klausimo apie lietuvį skaitytoją patikslinimas.

    vytautas_mi: Algirdai, nemanai, kad daugiau diskusijų sukeltų laisvas tavo „Beta Algebra“ platinimas internete? Ar būtent dėl to, kad ji yra Amazonėje, ji sulaukia daugiau dėmesio? Nigelo atveju, manau, kad Amazon.com jam yra geriausias platinimo būdas.

    A: Mano skaitytojai tai doktorantai ir pavieniai profesoriai, kol kas tai yra algebros underground’as, bet visas progresas ateina iš rūsių. Dėl platinimo kanalų – aš pasirinkau Amazon.com, nes tai didžiausias pardavėjas su didžiausia duomenų baze ir ultra-pažangiomis pardavėjo-pirkėjo idėjomis.
    A: Beje visi gali laisvai atsisiųsti mano straipsnį apie BETA GROUPS iš interneto. Tai ta pati knyga, tik be visų joje esančių „pokštų“.

    vytautas_mi: Gera proga pereiti prie klausimų apie pačią Amazon.com ir kaip ji įtakoja rašymo/skaitymo procesą. Amazon.com kasmet vis labiau tobulina knygų pristatymo (prezentacijos) ir paieškos mechanizmus. Dabar gali sužinoti, ką veikė kiti naršytojai, paspaudę vieną ar kitą mygtuką, ar peržiūrėję vieną ar kitą knygą. Taip pat gali sužinoti dažniausiai toje knygoje vartojamus žodžius ir net ieškoti jų knygų tekstuose.

    N: Manau, tai įtakoja labiau informacijos vartotoją, ne autorių.
    N: Bet žinoma autorius taipogi gali įtakoti savo knygos indeksavimą, pasirinkdamas pavadinimą ar tam tikro žodžio vartojimo dažnį.
    A: Aš manau, jog tai turi nedaug įtakos, autoriui renkantis kūrinio pavadinimą ar pačius teksto žodžius.

    vytautas_mi: Jei tikėtume Italo Calvino knygoje „Jeigu keleivis žiemos naktį“ aprašomos analizės literatūros seminare sėkme, tai Amazon.com būtų idealiausia tokio metodo realizacija. Pastaroji analizė atliekama tokiu būdu: į krūvą surenkami dažniausiai knygoje vartojami žodžiai (pvz. po 30 ar 50 kartų), o kaip atsvara šiems surenkami žodžiai, pasitaikę tik po 1 kartą. Iš gauto rezultato daromos išvados apie knygos stilių, nuotaiką, siužeto liniją. Pridursiu, kad žodžių skaičiavimas čia atliekamas elektroniniu skaitytuvu (turint omenyje, kad romanas parašytas 1979-aisiais).

    N: Puikus modelis! Bet šios analizės rėmai pernelyg platūs. Netgi pasakyčiau, jog pati analizė tampa svarbesne už kūrinį.
    A: Kaip rėmai be paveikslo?
    N: Ne, veikiau sukarpyto paveikslo įrėminimas.

    vytautas_mi: Dabar toks skaitymo būdas įmanomas praktikoje – Amazon.com. Kaip manote, gal šiandieninėje elektroninių knygynų eroje skaitymui užtenka tik Amazon.com nemokamų paslaugų ir knygų apskritai nebereikia nei pirkti, nei skaityti nuo pradžios iki galo?

    A: Bet juk skaitymas nėra tik žodžiai, tai nėra statistika.

    vytautas_mi: Manai, kad žodžių dažnumas tai rėmai? O gal kaip tik – knygos esmė?

    N: Manau, viskas yra statistika, tik mes dar nesame jos gerai įsisavinę.
    A: Rėmai – tai analizė, į ją galime įdėti viską, ko gero dažniausiai ir gausime „viską“. T. y., gausime ką norėjome gauti, bet ar tai ir bus atsakymas?
    N: Atsakymas ir yra klausimo pabaiga.

    vytautas_mi: Bet gal toks skaitymas (elektroninis skenavimas ir skaičiavimas) padeda ištraukti iš knygos visus syvus ir jis tampa dar greitesniu net nei greitasis ar įstrižasis skaitymas?

    N: Aš netikiu greitu knygų skaitymu. Yra tik greita knygos analizė, bet skaitymas… jis užtrunka. Na, bent jau man.

    vytautas_mi: Toliau kalbant apie kompleksiškas Amazon.com funkcijas: ar patys jas pritaikote savo kūryboje? Jei taip, tai kaip?

    A: Taip, statistika šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių įrankių moksle ir ne tik. Bet kartais norisi asmeniškumo, teksto, kuris sukeltų jausmus ir t.t. Tuomet statistika bejėgė.
    N: Iki šiol aš netaikiau jokių modelių kurdamas vienokį ar kitokį tekstą, bet ne taip seniai susidomėjau tuo, tad greitai Amazon.com pasirodys mano redaguota knyga, kurią  pristatys Ysabel Sex. Kadangi viskas įvyks jau šiomis dienomis, norėčiau susilaikyti nuo platesnių komentarų.

    vytautas_mi: Įdomu, lauksime naujienų.

    vytautas_mi: Pabaigai norėčiau paklausti apie judviejų ateities  planus. Elektroninės literatūros kūrybinės dirbtuvės, leidybos namai ar kolektyvinės autorystės bendruomenė?

    N: Dar nedrįstu svajoti apie kažką didesnio, kol kas tai bus „lokali“ veikla šiurpinti pasaulį savimi.
    A: Taip, manau, tai, link ko mes linkstame, įdomu: bendruomeninis blog’inis gyvenimas, kur tu tarsi esi savimi, bet tarsi tavęs ir nėra, arba – pavienės privačios erdvės.

    vytautas_mi: Ačiū už pokalbį.
    N: Dėkui tau, Vytautai.
    A: Iki kito karto.

    temos: autorystė, interviu, knygos |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.