• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 2 prisijungę dabar
    • 2782733 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    prasideda festivalis „Ars Electronica 2005“: šių metų tema „HYBRID–living in paradox“

    | 2005-08-30 | 10:51
    temos: menas,naujienos,naujosios medijos

     26-tąją sukaktį švenčiantis kasmetinis festivalis „Ars Electronica“ rugsėjo 1 d. Linze (Austrijoje) pradeda naują simpoziumų, konferencijų, performansų, instaliacijų, pristatymų seriją „Hybrid“ (hibridų) tema. Tarpdisciplinis renginys, kurio vienos sudėtinės dalys gali būti pavadintos mokslinėmis, antros meninėmis, o trečios eksperimentinėmis, o gal net moksline fantastika, pavadinimo paantraštėje skelbia, kad jis yra „meno, technologijų ir visuomenės“ festivalis.

    „Ars Electronica“ egzaminuoja ir analizuoja implozines tendencijas, keliamas skaitmeninių technologijų. Jų įtaka pasireiškia tuo, kad kultūros persidengia viena su kita ir naikina ribas: nacionalines, materialines, technologines ir psichologines. Hibridiniai kūriniai ir būtybės, identitetai ir kultūros kyla iš trijų pagrindinių žmogaus kodų – genetinio, atominio, skaitmeninio (angl. numeric, genetic and atomic) – replikacijos.

    Skaitmeninės medijos, visų pirma, yra hibridas, kilęs iš meno ir technologijų sąryšio, sukaupiantis skirtingas išraiškos priemones ir reikalaujantis ekspertizės ir žinojimo. Hibridas – pats tinkamiausias žodis apibūdinti mūsų laikams.

    Skaitmeninės medijos, visų pirma, yra hibridas, kilęs iš meno ir technologijų sąryšio, sukaupiantis skirtingas išraiškos priemones ir reikalaujantis ekspertizės ir žinojimo. Hibridas – pats tinkamiausias žodis apibūdinti mūsų laikams.

    Hibridizavimo varikliai (angl. drivers) ir modeliai; hibridinė ekonomika ir politika; hibridines kultūros ir identitetai; hibridinės būtybės ir ekologija – tai pagrindinės sritys, ties kuriomis koncentruojasi festivalio simpoziumai, menininkų paskaitos, parodos ir instaliacijos, koncertai ir performansai, kūrybinės dirbtuvės (workshopai) ir seminarai, meninės intervencijos viešose erdvėse mieste ir aplink jį.

    Nuo pat 1979 m. „Ars Elecronica“ festivalis skirtas kritinei medijų kultūros analizei. Čia gilinamasi į klausimus, susijusius su menu, technologijomis ir visuomene (ir socialiniais mokslais); įtraukiami menininkai, dizaineriai, programuotojai, medijų teoretikai ir aktyvistai, filosofai, sociologai, inžinieriai, mokslininkai iš viso pasaulio.
    Renginys pristato ne tik naujųjų medijų raiškas, bet ir patikrina, kaip naujos
    idėjos, kylančios iš meninių praktikų, gali būti pritaikytos moksle ir visuomenėje.

    Festivalio „Ars Electronica 2005“, tinklalapis www.aec.at/hybrid yra nuolat atnaujinamas su festivalio tema susijusia informacija:  renginių programos smulkmenomis,  naujienomis ir t.t. Festivalio metu veiks „Ars Elektronicos“ tiesioginė ekspozicija (angl. online showcase), t.y., bus pateikiamos gyvos transliacijos iš simpoziumų ir šviežiausia informacija apie renginius. Pačiame tinklapyje http://www.aec.at/hybrid visada prieinamas ankstesniųjų festivalių „Ars Electronica“ archyvas, kuriame galima aptikti įdomios teorinių bei praktinių artefaktų dokumentacijos.

    „Prix Ars“

    „Prix Ars“ yra festivalio dalis, skirta geriausiems medijų meno kūriniams parodyti, nominuoti ir apdovanoti. Jis susideda iš šių kategorijų: kompiuterinės animacijos/efektų, skaitmeninės muzikos, interaktyviųjų menų, Net Vision (internetinių projektų) ir digital communities (skaitmeninių bendruomenių, akcentuojant socialinius tinklo aspektus). „Prix Ars“ laikomas vienu svarbiausių pasaulyje naujųjų medijų ir tinklo meno festivalių, jame šiais metais dalyvauja apie 3000 darbų.

    Iš laimėjusių projektų verta paminėti Net Vision kategorijos laureatą – projektą „Processing“. „Processing“ – tai programavimo kalba, sukurta labai aiškiai suvokiamam vizualios aplinkos programavimui. Ji sukurta ir pristatyta 2003 metais, „Ars Electronica“ festivalyje, kai tema buvo CODE / The language of out times“. Jos veikimui būdinga patogi aplinka realizuoti menininko-programuotojo-dizainerio hibrido projektams. Tai programavimo kalbos „Java“ plėtinys, kuriame pasitelkta panaši struktūra, bet daug paprastesnė sintaksė. „Processing“ tikslas yra elektroninio meno diskursui pristatyti programavimą, o programavimo publikai – elektroninį meną. Ši programa, pagrįsta atviru kodu, buvo inicijuota MIT (Masačūseto technologijų instituto) absolventų Beno Fry ir Casey Reaso. „Processing“ padarė gan didelę įtaką generatyvinio  vizualaus meno diskursui ir labai paplito tarp dizainerių, kurie naudoja ją ne tik stulbinantiems vizualiniams sprendimams (processing.org/exhibition/), bet ir interaktyvioms fizinės erdvės instaliacijoms. „Processing“ tinklalapis – proce55ing.org.

    Hibridas yra mūsų amžiaus ženklas, kuriam būdingas atsitiktinumas, kuriam mes atiduodame save tiek realioje, tiek virtualioje ar skaitmeninėje plotmėje. Hibridizacijos simptomus patvirtina kultūrinių diferenciacijų ir antipodų rekonfigūravimas, kuris tapo visiems priimtinu faktu.

    Kultūrinė hibridizacijos istorija – nuo ūkininkavimo ir gyvūnų bei augalų kryžminimo, mechaninių, elektroninių, skaitmeninių gamtos simuliacijų ir replikacijų, iki šių dienų genetinės inžinerijos – taip pat visada išreiškė nuolatinį žmonijos poreikį pergalėti save ir keisti bei taisyti gamtą.

    Kaip kiekvienas organizmas mobilizuoja savo imuninės sistemos jėgas kovai prieš įsiveržusius svetimkūnius (netgi gyvybiškai svarbių organų transplantacijos atveju), taip ir bet koks socialinės ar kultūrinės hibridizacijos atvejis sukuria pirmutinį gynybinį veiksmą: pvz., fundamentalizmą. Toks neprisileidimas, kilęs iš asimiliacijos baimės, arba tam tikras skepticizmas šiose „naujose" integracijos formose mato viso labo inovatyvius tos pačios senosios jėgos/energijos perdirbinius.

    Hibridizacija kaip kultūrinis reiškinys gali būti apskaičiuotas ar kontroliuojamas tik retais atvejais. Jo produktyvi energija atsiranda veikiau iš atsitiktinumo, nei iš sąmoningos valios, norinčios pokyčių. Ji dažnai kuriasi kaip šalutinis produktas dėl perversminių veiksmų. Tai ypač įžvelgiama „kultūriniame balagane“ (culture jam) – jaunimo kultūroje ar popmuzikoje, tačiau panašiai taikoma skaitmeninių technologijų terpėje – niekas neplanavo sms, milžiniškai išsiplėtusios pilietinės žurnalistikos webblogų, rss ar podcast‘ų forma. Šie atsiradimai yra hibridai, kuriuos išpranašavo kūrybingi menomokslininkai/mokslomenininkai ir kultūros teoretikai, o ne Naujosios ekonomikos marketingo „magnatai“.

    (ištrauka iš Gerfriedo Stockerio, „Ars Electronica“direktoriaus, įvadinio žodžio)

    „Hybrid“ festivaliui sukurtas lietuviškas weblogas, kuriame dokumentuojami su juo susiję menininkai ir reiškiniai. Jame patalpinti kai kurie meno kūrinių pavyzdžiai ir jų dokumentacija. Daugiau informacijos galima surasti čia: blogas.lt/hybrid

    temos: menas, naujienos, naujosios medijos |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.