• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 1 prisijungę dabar
    • 2774679 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    laiškas „Šiaurės Atėnams“: keletas pastebėjimų apie „žiniasklaidos“ sąvokos vartojimą

    | 2006-03-14 | 12:13
    temos: esė,medijos

    Su malonumu skaitau spausdintinę žiniasklaidą ir dar didesnį malonumą jaučiu, kai randu tekstus ir refleksijas apie naująsias medijas bei su jomis susijusias problemas. „Šiaurės Atėnų“ 2006 m. vasario 25 dienos numeryje spausdinami net du tokie tekstai. Pirmasis Gintauto Grigo straipsnis „Diktantas ir kompiuteris“ domisi lietuvių kalbos rašybos internete be diakritinių ženklų problema ir įdomiai ją pristato iš technologijų archeologijos pozicijų.

    Antrajame, verstiniame Edwino Bendyko tekste „Gutenbergas renkasi „Google“ (deja, pilno teksto internete nėra) autorius originaliai pristato spausdintinės žiniasklaidos santykį su naujosiomis medijomis. Jis kalba, kaip pasikeitė knygų ir apskritai spaudos reikšmė bei vaidmuo interneto laikais, tačiau tekste galime rasti ne vieną vertimo ir/arba sąvokų vartojimo klaidą, kuri kai kurias teksto vietas daro nesuprantamas.

    Nesu geras lenkų kalbos specialistas, bet to paties „Google“ pagalba pavyko rasti straipsnio originalą ir suprasti, kad ten terminologinių problemų nėra. Tačiau lietuviškame vertime atsiranda ne vienas nesusipratimas dėl problematiško sąvokos „žiniasklaida“ vartojimo, kylančio iš jos tiesioginio santykio su anglų kalba. Angliškas žodis „media“ anglų kalba vartojamas dažniausiai dviem prasmėmis. Pagal anglų-lietuvių kalbos žodyną[i] pirmoji anglų kabos žodžio „media“ reikšmė tai daugiskaitinė žodžio „medium“ (lietuviškai – medija arba mediumas[ii]) forma. Antrąja prasme angliškas žodis „media“ reiškia „žiniasklaidą“ arba senesnius jos atitikmenis „masinės informacijos priemonės“ arba „visuomenės informavimo priemonės“. Šiuo atveju angliškas žodis „media“ yra žodžių junginio „mass media“ trumpinys. Taigi trumpai tariant, „media“ gali turėti dvi prasmes – „žiniasklaida“ arba „medijos“ (sąvokos medija, reiškiančios komunikacijos priemonę, daugiskaita). Aiškumo dėlei noriu pažymėti, kad „žiniasklaida“ (masinės medijos) yra žodžio „medijos“ siauresnė prasmė, todėl ir kyla pirmosios sąvokos vartojimo vertime problemos.

    Pavyzdžiui, vertime Levo Manovičiaus pavadinimas „naujosios žiniasklaidos“ teoretiku, o jo knygos  – „Naujųjų žiniasklaidos priemonių kalba“ (originalus pavadinimas „The Language of New Media“, išleista 2001 m.) skamba absurdiškai, nes šioje knygoje nerasime nė vieno skyriaus apie žiniasklaidą, o tik apie medijas plačiąja prasme. Joje aptariamos naujųjų medijų ištakos ir samprata, šiuolaikinės kino transformacijos, naujų skaitmeninių videotechnologijų bei programavimo kalbų įtaka kultūrai ir komunikacijai.  

    Dar vienas netinkamo sąvokos „žiniasklaida“ vartojimo pavyzdys – kai sakoma, jog „Google“ sukūrimas „buvo vienas iš reikšmingiausių atradimų žiniasklaidos istorijoje“. Deja, kaip matome, „Google“ nieko bendro su žiniasklaida neturi, nes tai tik paieškos sistema, o ne „žiniasklaidos priemonė“. Todėl šiuolaikinėje komunikacijos technologijų sistemoje vis atsargiau reiktų vartoti sąvoką „žiniasklaida“, kuri siejasi iš esmės su masine komunikacija. Jau pats internetas kaip reiškinys vargiai telpa į masinės komunikacijos apibrėžimus, todėl jame veikiančios komunikacijos sistemos (kaip naujienų portalai ar internetiniai dienoraščiai) dažniau apibūdinamos „naujųjų medijų“ sąvoka.

    Visų neteisingų vartojimų neminėsiu, tik užbaigsiu pastebėjimus dar viena keista vertime sutinkama sąvoka „hiperžiniasklaida“, kurią lietuviškai reikėtų pervadinti į „hipermedijas“ (angl. hypermedia). Šią sąvoka galima paaiškinti remiantis analogija su sąvoka „hipertekstas“. Hipertekstas, kaip žinome, tai tekstas, susidedantis iš prasminių vienetų – leksijų, kurių eiliškumą skaitytojas gali dėlioti savo nuožiūra. Šiuo atveju priešdėlis „hiper“ reiškia interaktyvumo momentą, kai pats skaitytojas/naršytojas tekste (per jame egzistuojančias nuorodas) gali rinktis skaitymo ir naratyvo konstravimo kryptį. Taip pat analogiškai hipermedijose galima „skaitant“ keliauti per nuorodas, tik jose yra ne vien teksto, bet ir statiško bei judančio vaizdo, taip pat ir garso. Internetas plačiąja prasme yra puikiausias hipermedijos pavyzdys.


    [i] Kompiuterinis anglų-lietuvių kalbų žodynas ALKONAS, kuris yra elektroninė Bronislovo Piesarsko „Didžiojo anglų-lietuvių kalbų žodyno”, (Alma littera, 1998) versija.
    [ii] Kol kas lietuvių kalboje nėra oficialiai patvirtino šio žodžio atitikmens, tad čia pateikiamos dvi galimos versijos. Pavyzdžiui, lotyniška žodžio forma „mediumas“ yra vartojama anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbų moksliniuose tekstuose ir pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą reiškia (komunikacijos)  priemonė ir/ar tarpininkas.

    temos: esė, medijos |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.