• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 3 prisijungę dabar
    • 2569363 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    kvietimas teminiam numeriui: PARAŠTĖS

    | 2007-12-02 | 21:46
    temos: naujienos,PARAŠTĖS

    Prasideda naujas teminis numeris, nusitęsiantis iki vasario 1 d.

    Ką pirmiausiai prisimenate, pagalvoję apie paraštes? 
    Mokyklinio sąsiuvinio lapą, išmargintą vis dar sunkiai suvaldomu raštu, nuolat išlendantį už nubrėžtos linijos, ar ten nupieštas gėlytes? Kompiuterinio word dokumento pakraščius ar pilkąją zoną anapus jų? Pavingiavimus knygoje, šauktukus ir klaustukus?

    O gal marginalines grupes begliaudančias saulėgrąžas laiptinėse? Ar besileidžiančias tabore ir už metalinių garažų?

    Universitetų profesorius, kurių užduodamos skaitytinos literatūros sąrašai baigiasi 1976-ųjų leidiniais, su pageltusiais lapais rankose ir druskos kristalais jau 30 metų nešiojamų švarkų pažastyse (ačiū „Radioshow" už įžvalgumą)?

    O gal tai, kad kai prieš kelis šimtmečius Kopernikas įsibėgėjęs išspyrė Žemę, o kartu ir žmogų, iš Visatos centro, mes visi atsidūrėme pakraštyje, pašalyje, paraštėje?

    Dvidešimto amžiaus intelektualai, pavargę ir aptingę nuo savosios šimtmečius trukusios misijos „šviesti ir lavinti“ visą likusį pasaulį, paskelbė, jog jie daugiau nebebūsią centru-tekstu-branduoliu. Nė už ką. Tuo jie tarėsi panaikinę ne tik centrą, bet ir paraštes: Montesuma = Karolis Didysis, Willendorfo Venera = Milo Venera, Aristotelis = Konfucijus, viskas yra centras = niekas nėra centras.

    Tačiau ne visuomet aiškiai nubrėžiamos, bet be galo gajos PARAŠTĖS, atrodo, išliko. Jos sugebėjo išgyventi visus dvidešimtojo amžiaus kultūrinius posūkius (nuo kalbinio iki postdženderinio). Nepaisant išnykusios aukštosios ir žemosios kultūros perskyros, elitinio mąstymo ir elitinio meno, vis dar esama manančių, jog žino, kad vienas ar kitas reiškinys yra marginalizuotas, yra paraštėse.

    Bet kaip?

    Kur rasti paraštes erdvėje ir laike, kai nebėra aiškaus centro? Ar tai reikštų, jog visa yra paraštės, ar priešingai, jog visa yra centras?

    Kur rasti paraštes mąstyme, kai linijinis mąstymas, gebantis užbaigti pradėtą mintį ar skaidriai nukelti ją į kitą eilutę, pasiduoda hipertekstualumui?

    Kur rasti paraštes kultūroje, kai dominuoti siekia nebe raštas, bet vizualinė kultūra?

    Kur rasti paraštes internete ir televizijoje, kai internetinio lango paribiuose blyksi baneriai, kurių dėka pats internetinis puslapis ir gyvuoja, ar įdomiausią filmo dalį pasaldina reklama?

    Arba

    Gal visa tai netiesa ir centras-tekstas net nereikalingas: „pastabos Platono paraštėse“ (A. N. Whiteheadas) jau seniai pralenkė patį tekstą, o „Istorijos“ paraštes rūkomuoju popieriumi plėtę Michaelo Ondaatje „Anglo ligonio“ veikėjai pranoko Herodotą.

    Rašyk, kalbėk, vaizduok „Balso“ PARAŠTĖSE: kestas_kirtiklis (at) yahoo.com

    temos: naujienos, PARAŠTĖS |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.