kultūra visada yra tinkliška
informatorė |
2006-07-06 | 12:30
temos: naujienos,tinklo kultūra
Medijų kritikos registre Nettime (prie kurio bet kada galite prisijungti http://www.nettime.org/) vyksta nuolatinės diskusijos, kas yra/nėra tinklo kultūra, kas ją apibrėžia, kaip ji organizuojasi, kas yra tinklo kultūros subjektas, ar egzistuoja tinklo kultūroje hierarchijos sistemos, o jei taip, tai kas tą hierarchiją sukuria, paskirsto, ar iš jos išlaisvina ir t.t.. Šis trumpas tekstas tėra viena nuomonė ilgų diskusijų poligone, tačiau šio pasisakymo konkretumas bei santykis su komunistiniu menu sukelia pagundą jį jums pateikti.
Tinklo – subjekto dualizmas
Adrianas Lucas
Argi nėra taip, kad tai, kas fizikoje yra žinomas kaip bangos-dalelės dualizmas (du paradigminiai alternatyvūs būdai suprasti fizinius reiškinius), visuomenėje pasireiškia kaip tinklo – subjekto dualizmas?
Deja, tinklai yra retai suvokiami kaip turintys bangų prigimtį (naudojant tokius šviesos terminus kaip interferencija, difrakcija ir t.t.), galbūt išskyrus Deleuze‘o filosofiją; paprastai jie suvokiami kaip daugialypių dalelių sistemos: t.y., jei gatvėje bet ko paklaustum, kas yra tinklas (angl. network, lietuviškai tinklas turi daug buitiškesnių asociacijų – informatorės pastaba), susilauksi atsakymo, kad tinklas yra tarpusavio ryšiais sujungta subjektų, mazgų sistema. Mums be galo sunku ištrūkti iš tinklo kaip dalelių prigimties fenomeno sampratos, iš subjekto-centriškumo, panašiai mokslininkams, pavyzdžiui, fizikams ir biologams yra sunku ištrūkti iš dalelių-centrizmo pasaulėžiūros. Subjektų ir tinklų teorijos tikriausiai nėra nei tikros, nei teisingos, tačiau jos yra du efektingi ir vienas kitą papildantys būdai skirstyti, skaityti bei suprasti socialinius fenomenus.
Ar galimas ir trečias paradigminis būdas suvokti socialinius reiškinius? Manau, kad marksizmas yra orientuotas į subjektą (proletariatas kaip revoliucijos subjektas), ir šiuo būdu marksizmas skamba kaip išvirkščios klasikinės ekonomikos teorijos, kurios demonstruoja eksploatuojamų subjektų požiūrį (kaip dažnai mėgstu kartoti: „Eksploatacija priverčia pasaulį suktis“). Man nėra žinomas trečias paradigminis būdas suvokti, apibrėžti visuomenę, ir kadangi į subjektą orientuotas požiūris (nepaisant Barthes‘o, Deleuze‘o, Foucault) vis dar yra dominuojantis, manau, kad būtina kurti daugiau į tinklą orientuotų suvokimo būdų…
Be to, aš atskirčiau meną ir kultūrą ir sakyčiau, kad menas yra subjekto-centriškas, o kultūra – tinkliška. „Tinklo kultūros“ yra ne oksimoronas, bet tautologija; „kultūra visada yra tinkliška“, „kultūra yra tinklas“. Menas yra visiškai įsivėlęs į subjekto-centrišką paradigmą klasikinės ekonomikos ir komunizmo rėmuose, vienintelis skirtumas tarp abiejų yra tas, kad oficialus komunizmo menas yra daugelio subjektų menas.
Tai, ką kūrė sovietinės sistemos disidentai, buvo labiau kultūra nei menas, tačiau po Tarybų Sąjungos sistemos ir kartu po disidentų judėjimo žlugimo tinklo kultūra pasivadino Maskvos konceptualistais, išsiskaidė į dalis, individus ir asmenines iniciatyvas. Ir tai yra vienas įdomiausių kultūros bruožų – ji visada gali specifikuotis, skaidytis į individus ir subjektus (bet tai nutinka tik pabaigoje, kai tinklo tipo kultūra sprogsta savo viduje).
Pasinaudota: http://www.nettime.org/
temos: naujienos, tinklo kultūra |
« pinigai arba svetainė! | | semiotinė TV filmo „Litva“ analizė: nuosmukio naratyvai »
nėra komentarų »komentarai
turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.