• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 4 prisijungę dabar
    • 2569338 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    Jörg Auf dem Hövel: anapus gėrio ir blogio

    | 2006-09-26 | 14:04
    temos: blogosfera,tinklo kultūra

    Interviu su Stefanu Keucheliu, Vokietijos „Google“ atstovu spaudai, apie blogus, žurnalistiką ir skirtumą tarp gėrio ir blogio.

    Hamburgo miesto centras, verslininkai šalia apsipirkinėjančių turistų, kurjeriai ant dviračių ir signalizuojantys taksistai. Biurų komplekso trečiajame aukšte įsikūręs didžiausios ir sėkmingiausios paieškų sistemos „Google“ vokiškas padalinys.

    Ties įėjimu pasitinka pirmas netikėtumas. Reikia įsiregistruoti sistemoje, nurodyti vardą ir apsilankymo tikslą bei pasirašyti konfidencialumo susitarimą. Tik tada termospausdintuvas atspausdina priklijuojamą kortelę su lankytojo vardu.

    Netrukus pro duris įeina Stefanas Keuchelis. Rankų paspaudimas. Gerai, kad atstovas spaudai išalkęs. Virtas jautienos kepsnys kompanijos minivalgykloje mus išgąsdina, tačiau aš pradedu valgyti. Ant rodyklės perspėjimas: patalpos stebimos vaizdo kameromis, kiekvienas valgykloje turi atminti, kad yra stebimas intranetu. „Per vaizdo kameras visi mato, kada maistas yra paruoštas“, paaiškina Keuchelis. Maistas, kava, gėrimai – „Google“ visa tai yra nemokamai. Personalas griebiasi darbo. Čia viskas greitai keičiasi – solidi firma negali siūlyti rinkai to paties produkto kelis mėnesius, tai nuviltų arba mažų mažiausiai sutrikdytų realaus interneto pasaulį.

    Vienas darbuotojas prisėda prie mūsų, kalbamės apie nardymą Egipte, lokių problemas Kanadoje ir apie įstabiai gražų Vankuverį. Ir googlintojams reikia atostogų. Pasivaikščiojimas. Atviros patalpos atitinka sėkmingos internetinės firmos įvaizdį: flottes dizainas, margos sofos, lava lempos, poilsio zona su x-box žaidimu ir stalo futbolu (angl. kicker). Iki darbinių kompiuterių vietų nematyti daug technikos. Didžioji dalis vokiško „Google“ centro darbuotojų rūpinasi rimtais firmos klientais, ateityje čia dirbti turėtų ir „Google“ vykdytojai.

    Prie įėjimo kurį laiką būdavo iškabinami geriausi straipsniai iš didžiausių dienraščių ir žurnalų. Po to buvo pereita prie viršelių istorijų, bet ir joms koridoriuje buvo per maža vietos, „Google“ koridoriaus „panteonas“ apdulkėjo. Visos „Google“ konferencijų salės pavadintos žinomų Hamburgo vietų vardais. Mes apsistoję „Elbės“ patalpoje. Interviu.

    „Google“ labai rūpinasi blogų tema. Kodėl taip yra?

    Stefanas Keuchelis: Šiuo metu mes vykdome trisdešimt „Google“ blogų apie įvairius produktus ir temas. Oficialus „Google“ blogas nuo jo atidarymo birželį kasdien sulaukia apie 30 000 lankytojų. Technorati teigimu, „Google“ blogas yra vienintelis iš tiesų populiarus korporacinis blogas. Mes permanentiškai esame pirmajame dvidešimtuke. Šiandien paraleliai naujo produkto vystymuisi mes kuriame ir idėją apie blogą, kuri lydi tą produktą. Tuo pačiu mes galime aprašyti programos ypatybes ir duoti vertingų patarimų. Adsense[1] blogas šiuo metu yra vienintelis blogas vokiečių kalba. Taip yra todėl, kad ir Vokietijoje atsiranda vis daugiau tų, kurie užsiima internetinių puslapių kūrimu ir įtraukia Adsense į savo puslapius. Maži internetiniai puslapiai tokiu būdu gali užsidirbti pinigų, o dideli netgi daug pinigų.

    Tiek daug, kad sunerimo spausdintos medijos. Reklama per „Google Adsense“ tampa vis labiau kryptinga ir geriau kontroliuojama.

    Stefanas Keuchelis: Nervingumas greičiausiai yra pateisinamas, kita vertus, spausdintos medijos taip pat gali prisijungti. Tokie puslapiai kaip Brigitte.de arba Max.de tai patvirtina. Jie netgi atrado AdSense programos privalumų ir dėl to generuoja geras pajamas.

    Kaip ir „Google“.

    Stefanas Keuchelis: Teisingai. Daugeliui dar ne visai aišku, kaip „Google“, kuriame paieška yra nemokama, paskutiniais metais galėjo pasiekti 6,1 milijardų dolerių apyvartą. Tuo tarpu Adsense prisideda prie pusės šios apyvartos sumos. Automatizuota sistema yra tokia pažangi, kad internetiniuose puslapiuose nuolat perjungiama reikiama reklama. Puslapyje, skirtame žvejybai, bus reklamuojamos ne skalbimo mašinos, o žvejybos priemonės. Todėl paspaudimų dažnis (angl. klickrate) šioje srityje yra nuo keturių iki penkių kartų didesnis nei kitose interneto reklamos formose.

    Kiek procentų už kiekvieną paspaudimą gauna internetinio puslapio kūrėjas ir kiek „Google“?

    Stefanas Keuchelis: Tikslaus santykio mes neviešiname. Tačiau, kiek galiu atskleisti,  internetinio puslapio kūrėjas gauna daugiau nei 50 procentų.

    Grįžkime prie blogų. Į kokią auditoriją taikosi interneto dienoraščiai?

    Stefanas Keuchelis: Blogai yra greitas ir tiesus kelias užmegzti kontaktą su reikiama tiksline grupe. Pavyzdžiui, firmoms, kurios dirba IT srityje, tai pavyksta lengviau nei mėsininkui už kampo arba baldų parduotuvei. Blogai tikrai nėra kiekvienai prekybos šakai pritaikytas komunikacijos įrankis. Tačiau jei tikslinė grupė vis tiek jau yra internautai, tada tai matosi. Taigi blogas nėra toks formalus kaip spaudos pranešimas, o žurnalistas kaip filtras iškrenta.

    Vis dėlto nedaugelis įmonių naudoja blogus kaip komunikacijos priemonę.

    Stefanas Keuchelis: Žodis blogas 2003 metais JAV buvo tapo metų žodžiu. Tačiau iš 500 JAV firmų blogus šiuo metu naudoja tik šeši procentai.  Mano akimis, čia esama neįtikėtino, bet iki šiol neatpažįstamo arba nepanaudojamo potencialo. Žmonės domisi didelėmis įmonėmis, o blogai yra kanalas pristatyti firmą.

    Per Vokietiją rieda nuolat cituojamas "Frosta" blogas, kuris prieš keletą mėnesių dar buvo vienintelis korporacinis blogas. 

    Stefanas Keuchelis: Čia taip, kaip ir daug kur: nors žmonės yra sužavėti įrenginio lygio, prie jo prisidėti nori nedaugelis. „Google“ blogai šiuo atveju yra heterogeniškesni. 

    Tai kas vis tik skiria įmonės blogą nuo kitų reklamos instrumentų?

    Stefanas Keuchelis: Tas, kas blogą mato tik kaip reklamos instrumentą, akivaizdžiai nesupranta blogų esmės. Esama spėjimų, kad kai kurie CEO blogai sukuriami visai ne tų, kurie pasirašo kaip autoriai, o RsV skyriaus. Tačiau tai negali funkcionuoti. Blogosfera yra labai jautri. Spaudos pranešimai priklauso spaudos puslapiams, o ne blogui.

    Jei tikėtume „Technorati“ pateikiamais skaičiais, visame pasaulyje kas sekundę atidaromi du nauji blogai, o kas pusmetį šis skaičius padidėja dvigubai. Kas gali visa tai skaityti?

    Stefanas Keuchelis: Žinoma, tarp šių blogų daugybėje kalba eina apie tai, kaip „šiandien aš pirkau batus“, vadinamieji „pirmadienio blogai“, kurie nėra reguliariai atnaujinami. Tačiau logiška, kad tokie blogai nėra ypatingai populiarūs. Neseniai skaičiau, kad Vokietijoje tik penki procentai interneto vartotojų skaito blogus. Tačiau šis skaičius didės, nes atsiranda vis daugiau gerai sukurtų ir įdomių blogų. Tai yra sąlyga, kad lankytojas sugrįžtų, o geriausiu atveju taptų nuolatiniu lankytoju.

    Interviu pertraukiamas. Mūsų „Elbės“ patalpos prireikė kažkam kitam, mes persikeliame į „Naujojo arklių turgaus“ salę. Keuchelis pasakoja apie vieną atsitikimą: prieš keletą mėnesių į firmos duris paskambino pagyvenusi moteris ir pasiprašė į „Google“ rentgeno skyrių. Jos gydytojas esą jai pasakė, kad ji turinti „savo dubens ligą išsitirti „Google“. Ji tai padarė, tik offline. Ji susirado „Google“ adresą telefonų knygoje. Žmonės prie informacinio langelio išsiaiškino nesusipratimą ir išsityrė kartu su ja.

    Už keleto žingsnių vitrinoje su „Google“ ženklu išrikiuoti apdovanojimai, kuriuos yra gavusi įmonė. Prieš kurį laiką čia vis dar gulėjo ties žodžiu googlinti atverstas „Duden“ žodynas. Firmos juristui tai nepatiko, jis susisiekė su „Duden“ redakcija. Jei sąvoka googlinti į šnekamąją kalbą įeitų kaip žodis, apibūdinantis paiešką bet kurioje paieškos sistemoje, iškiltų pavojus „Google“ ženklo naudojimui. Taigi dabar googlinti, pasak „Duden“ žodyno, yra „interneto naršymas per paieškos sistemą“.

    Ar vokiečiai nėra pakankamai komunikabilūs, kad kaip amerikiečiai taptų „blogų nacija“?

    Stefanas Keuchelis: Taip, privačiu lygmeniu – galiu įsivaizduoti, kad taip gali būti. Tačiau įmonių lygmeniu tai greičiau yra politinis, o ne psichologinis sprendimas. Ir čia, mano nuomone, vokiškos firmos pražiopso vystymosi galimybę. Tai gąsdina. Net ir žurnalistams įdomesnės tos firmos, kurios savo internetiniame puslapyje siūlo blogą.

    Priklauso nuo informacijos turinio.

    Stefanas Keuchelis: Vokietijoje turbūt per greit klausiama apie naudą. Firmų dėmesys verčiau atkreipiamas į pavojus, kurie kyla kartu su blogais. Baiminamasi ir to, ką bloggeriai parašys apie produktus, kuriais juos aprūpina firmos. Čia jau patikimumo reikalas.

    Trečdalis pasaulio mastu išplitusių blogų yra anglų, trečdalis japonų kalbomis. Kas žinoma apie japonų bloggerių sceną?

    Stefanas Keuchelis: Nedaug.

    Kartą sakėte: „Google“ myli blogus“, tai matyti ir iš daugelio nuorodų (angl. backlinks). Ar nėra pavojaus, kad paieškų sistemos sąrašai bus perpildyti informacija iš blogų.

    Stefanas Keuchelis: Nemanau. Blogai yra blogai, o internetiniai tinklalapiai yra internetiniai tinklalapiai. „Google“ turi skirtingus servisus, atskiriančius abi paieškų sferas. Jos persikerta tik tada, kai blogas yra toks žinomas, kad turi atsidurti paieškos rezultatų viršuje. Tačiau „Google“ lankytojas, kaip žinia, nesitiki blogų paieškos rezultatų viršuje, taigi mes atsižvelgsime į tai, kad čia ir toliau pasirodytų tik su užklausa susiję paieškos rezultatai.

    Ar blogai kelia grėsmę interneto žurnalistikai?

    Stefanas Keuchelis: Žmonės visuomet jaus poreikį gauti gerai pateiktą informaciją iš patikimų šaltinių. Blogai nepakeis žurnalistikos, tačiau keičiasi vartojimo santykis. Ateityje šalia klasikinio naujienų šaltinio bus skaitomi pranešimai bloguose, kad būtų galima susipažinti su kitokiu požiūriu į įvykius. Pagalvokime apie teroro išpuolius Londone: čia nuo pirmųjų sprogimų praėjus vos keletui minučių bloguose pasirodė pirmieji pranešimai iš įvykio vietos. Didele dalimi tai buvo labai įspūdingi įvykių aprašymai.

    Kaip buvo prieita prie kooperacijos su naujienų agentūra „Association Press“ idėjos? Kodėl „Google“ staiga moka už turinius?

    Stefanas Keuchelis: Iš tiesų tai naujas žingsnis „Google“ istorijoje. Mes daugiau nenurodome vien tik į turinius, tačiau iš dalies ir patys juos siūlome. Plėtojamas naujas „Google“ naujienų formatas, kuris naujienų puslapius turėtų padaryti dar įdomesnius ir informatyvesnius.  Aš, deja, dar negaliu pasakyti, kaip tai atrodys konkrečiai, tačiau galiu užtikrinti, kad „Google“ naujienų lankytojai jokiu būdu neturės mokėti.

    Kaip „Google“ pasiekia tokią didelę vis naujų produktų apimtį?

    Stefanas Keuchelis: Pusė „Google“ darbuotojų yra inžinieriai. Šie kolegos tiesiog mėgaujasi naujų produktų plėtojimu. Turime šimto produktų, kurie jau yra  „laboratorijos stadijoje“ ir ties kuriais jau yra darbuojamasi, sąrašą. Su vienu produktu dirba nedidelės 5-7 asmenų komandos. Tokiu būdu mes galime sąlyginai greit vystyti naujas paslaugas ir produktus ir pateikti juos rinkai. Taip pat „Launch-Kalender“ dar šiais metais žada pateikti vokiškai rinkai kai kuriuos naujus įdomius produktus.

    Augant įmonei daugėjo ir kritikos, skirtos „Google“. Kai kurių tinklo lankytojų nuomone, cenzūruoto „Google“ pasirodymas Kinijoje trenkė kaip akmuo.

    Stefanas Keuchelis: Įžengimas į Kinijos rinką buvo intensyviai diskutuota tema ir pačioje įmonėje. Tačiau mes priėmėme tokį sprendimą konstatuodami, kad milijonai kinų bandydavo atsidaryti Google.com. Tačiau dėl taip vadinamos „Great Chinese Firewall" (Didžiosios kinų ugnies sienos) tai padaryti jiems buvo sunku arba išvis neįmanoma. Taigi sprendimas įkurti Google.cn buvo nuoseklus žingsnis. Juo labiau visi mūsų konkurentai jau seniai buvo Kinijoje. Priešingai nei mūsų konkurentai, mes rodome, kad tam tikri paieškos rezultatai negali būti koreguojami vietinių įstatymų pagrindu. Kinijai tai galioja taip pat kaip Vokietijai ar JAV.

    Įdomu, kad ir Kinijos atveju mes bandėme paviešinti mūsų korporacinio blogo motyvus.

    Tačiau prie tikro dialogo su „Google“ kritikais dar neprieita?

    Stefanas Keuchelis: Tai, žinoma, tiesa. Blogas tik bando paaiškinti, kodėl mes nuėjome šiuo keliu. Kita vertus, su kritikais mes susitinkame daugeliu aplinkybių, ar tai būtų konferencijos, pranešimai, ar interviu. Atsiranda vis daugiau „Google“ kritikų. Galiausiai daugeliui tapo aišku, kad „Google“ yra ne sandėliavimo firma, kuri ypatingomis progomis pakeičia savo ženklą, o milijardų dolerių apyvartos įmonė. Tai, kad galingos įmonės žiūri į „Google“ tiriančiu žvilgsniu, yra normalus ir geras procesas.

    Kaip buvo prieita prie firmos principo „Nebūk blogas“?

    Stefanas Keuchelis: Šis motto sykį atsirado kaip vidinė veiklos kryptis. Pirmųjų šešių „Google“ kolegų susitikime iškilo klausimas, kokia kryptimi norima dirbti. Vienas kolega mestelėjo „do no evil“. Šis trumpas sakinys Larry Page‘o ir Sergejaus Brino akimis labai gerai įkūnijo jų filosofiją. Tokiu būdu šis pasakymas ilgam pasiliko viduje, tačiau vieną dieną pasirodė mūsų svetainėje ir joje prigijo. Šio pasakymo problema tokia, kad jį galima lengvai nuginčyti, kadangi kiekvienas turi skirtingą nuomonę apie tai, kas yra „bloga“.

    Gausybės informacijos apdorojimas ir rūšiavimas yra tikslas, kuris ir kelia problemą.

    Stefanas Keuchelis: Teisybė, šiuo metu tai matyti „Google“ knygų paieškoje. Čia kalba eina apie žmonijos svajonių išpildymą, ir žinojimo, slypinčio knygose, visišką prieinamumą. Iš mano požiūrio taško, tai neblogas sumanymas.

    Bet tik tada, kai pasitrauks pradininkai.

    Stefanas Keuchelis: Žinoma, į tai verta atkreipti dėmesį. Pirminis sumanymas kilo iš Larry ir Sergejaus susitikimo. Jie svarstė, kaip būtų gražu, jei bet kuriuo metu būtų pasiekiama šio pasaulio informacija. Tai ir dabar yra mūsų motyvacija ir atsispindi mūsų misijoje „organizuoti šio pasaulio informaciją ir padaryti ją prieinamą kiekvienam“.

    Kada „Google“ turėjo apsispręsti tarp „gero ir blogo“?

    Stefanas Keuchelis: Noriu pateikti pavyzdį. Larry kartą sulaukė pasiūlymo, turėjusio taip pakeisti „Google“ produktą, kad jis būtų uždirbęs žymiai daugiau pinigų. Larry tik paklausė, kokia nauda iš to būtų lankytojams – jos nebūtų buvę, ir ši tema pasitraukė iš svarstytinų temų sąrašo. Ir šiandien yra daugybė paslaugų, kurios nėra komercializuotos, pavyzdžiui, „Google“ naujienos arba vaizdų paieška. Šios paslaugos yra be reklamų, ir mes neuždirbame iš jų nė cento.

    Ar pasiryžimo niekada nenorėti daryti nieko blogo vis labiau neapsunkina auganti įmonės kapitalo jėga?

    Stefanas Keuchelis: Kaip jau buvo sakyta, Jūs neabejotinai turite kitokį supratimą apie tai, kas yra bloga, nei aš. Ir kas trečias žmogus turėtų visiškai kitokią nuomonę apie tai. Tam Jūs turite teisę, tokį pasižadėjimą sunku įgyvendinti. Apie tai galiu pasakyti tik tiek, kad „Google“ sėkmė priklauso nuo „Google“ lankytojų pasitikėjimo. Pavyzdžiui, mes labai blogai pagarsėtume, jei neapdairiai elgtumėmės su savo lankytojų duomenimis. Dėl šios priežasties mūsų lankytojų privačios sferos apsauga yra pirmoje vietoje. Mūsų duomenų nustatymus kiekvienas lankytojas gali pažiūrėti bet kuriuo metu. Tas, kuris tai iš tikrųjų daro, patvirtins, kad mes neparduodame tretiems asmenims lankytojų duomenų ir nenustatome lankytojų profilių.

    Tačiau kas nutiktų, jei „Google“ būtų parduotas?

    Stefanas Keuchelis: Į šį klausimą sunku atsakyti žiūrint iš šiandieninės perspektyvos. Šiuo metu nėra tokių planų. Netgi priešingai. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad net ir tuo atveju, jei vieną dieną būtų priimtas toks sprendimas, tikrai būtų iškelta sąlyga saugoti „Google“ lankytojų duomenis. „Google“ niekas nenorėtų, kad būtų piktnaudžiaujama lankytojų duomenimis.

    Iš vokiečių kalbos vertė Dangė Čebatariūnaitė

    Tekstas iš el. žurnalo "Telepolis". Nuoroda į teksto originalą. 

    [1] Labiausiai paplitusi reklamos forma internete.

    temos: blogosfera, tinklo kultūra |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.