• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 3 prisijungę dabar
    • 2774683 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    įspūdžiai ir videoreportažai iš „Ars Electronica“ festivalio

    | 2005-09-22 | 23:25
    temos: menas,naujienos,naujosios medijos

    Didžiausias naujųjų medijų festivalis Europoje „Ars Electronica“ šiais metais buvo pavadintas "Hybrid — living in Paradox". Temai atskleisti buvo skirtos konferencijos, parodos, koncertai. Skeptiški kritikai teigė, jog ankstesni „Ars Electronica“ (2003 CODE, 2004 TIMESHIFT) buvo daug įdomesni, tačiau šis nusistatymas negalioja paprastiems žiūrovams, kaip aš.

    Festivalis „Ars Electronica“ (AE) vyksta nuo 1979 metų, o šiemetinis yra man pirmas, todėl turiu pripažinti, jog esu mažų mažiausiai apstulbęs nuo festivalio turinio. Kultūrinis šokas peržengė visas ribas. Technologinis suvokimas prasiplečia iki kosminių gabaritų. Labai puikus AE ėjimas yra dėmesys „paprastai“ auditorijai – šeimai, vaikams, studentams, kurie neturi būti susiję su menu, technologijomis ar tiksliaisiais mokslais. AE tarnauja visuomenei ir yra įskaitomas paprastam žiūrovui, nebūtinai gerai išmanančiam technologijas ir kompiuteriją (tam buvo skirtos specializuotos konferencijos ir forumai). Technologijos turi būti paprastos ir nematomos (J. Maeda). 2003 metais „Ars Electronicos“ motto buvo „CODE – language of our times" (kodas – mūsų laikų kalba), o festivalio pagrindinė tema buvo programavimas arba skaitmeninis kodavimas. Šių metų festivalyje nemačiau nė vieno darbo, kuriame nebūtų programavimo elementų – darbuose aiškiai pastebimos automatizavimo ir bioinformatikos tendencijos. Puikus amerikiečio bio-robotas nustebino, pamalonino ar net nušiurpino ne vieną žiūrovą. Genetikos, bioinžinierijos, gyvųjų organizmų projektai kol kas retenybė (Jungtinėse Valstijose gan įdomus FTB agentų sekamas „Critical Art Ensemble“ projektas „Defense Fund“) , bet tikėkimės, kad artėjančiose „Ars Electronicose“ pamatysime vis daugiau „gyvųjų“ meno kūrinių (kurie vis dažniau susiduria su bioetikos varžymais). Taigi šių metų „Ars Electronica“ – gan ramus ir rimtas pasaulinių meno ir technologijų tendencijų veidrodis.

    Pagrindinė festivalio paroda „CyberArts 2005“ vyko iki rugsėjo 18 d. meno centre „O.K.“, Linze. Beveik visi čia esantys darbai yra interaktyvūs – juose galutinis suvokimo efektas priklauso vien nuo žiūrovo. Prie pat įėjimo į parodą demonstruojamas olandų interaktyvus kinas "Run Mother*****er Run": po trijų minučių dalyvavimo šioje instaliacijoje pavargau ir turėjau sustoti. Šio darbo įvade prižiūrėtoja pasako, jog dalyvauju "bėgime" savo paties rizika (angl. „at your own risk“). Instaliacija veikia tokiu būdu: žiūrovas žengia ant bėgimo takelio (tokio, koks yra sporto salėje, tik daug didesnio) ir pradeda bėgti per naktinį miestą. Žiūrovas bėgimo ritmą ir kelionės kryptį reguliuoja pats – kuo greičiau bėgi, tuo greitesni bėgimo tako apsisukimai – ir ne be reikalo takelio gale guli didelės pagalvės (videodokumentacija).
    Labai įdomi japoniška instaliacija „Gravicells“, kurioje vyksta skaitmeninė gravitacijos simuliacija. Specialioje instaliacijos patalpoje grindys sudėtos iš kvadratinių plokščių, kuriose įrengti sensoriai, siunčiantys signalą pagal žiūrovo judėjimo trajektoriją.  Taigi patalpoje garso, šviesos ir vaizdų projektavimą lemia paties žiūrovo judesiai (videodokumentacija).

    Garso menininkas Amit Pitaru šį kartą instaliavo piešimo kioską, kuriame linijų koordinatės sukuria garsines kompozicijas. Senas Xenakio triukas, sukurtas programavimo kalba „Java“ panaudojant vieną kompiuterį. Pitaru darbas įtraukia žiūrovus piešti ir kurti savo garsines kompozicijas (videodokumentacija). Kito varianto, piešimą paverčiančio garsu, autorius – Golan Levin. Ši labiau sofistikuota sistema įtraukia vaikus kurti genialiausias melodijas dėliojant daiktus ant stalo. Stalas yra skanuojamas vaizdo kameros ir specialiais algoritmais pakeičia vaizdą garsais (videodokumentacija).

    Ketvirtą festivalio dieną įvyko „Listening between the lines" (klausymosi tarp eilučių) koncertų „kompleksas", kuris, prasidėjęs antroje dienos pusėje, truko iki trečios valandos nakties. Koncertai buvo suskirstyti chronologiškai pagal elektroakustinės muzikos istorijos eigą. Svarbiausi lūžiai šiame istoriniame diskurse yra muzika concrete, Dada, elektroninė muzika ir šiuolaikinių skaitmeninių kompozitorių darbai.

    Tarp atliekamų kūrinių buvo galima išgirsti Kurto Schwitterio "Ursonate" interpretacijų, radijo meno ir elektroninės muzikos pionierių Herbert Eimert, Pierre Boulez, György Ligeti darbų. Klasikinė šiuolaikinės muzikos dalis vyko trijose vietose: Lentos Šiuolaikinio meno centre, Donauparke ir baigėsi Brücknerhauzo salėje „Pansonic“ koncertu su styginiu kvartetu (videodokumentacija). „Pansonic“ koncerto metu dauguma žmonių paliko salę, o gudresni klausytojai turėjo su savimi ausų kamštukus. Psichodelinio triukšmo atlikėjai iš Suomijos negailėjo mazochistinių garsų ir skausmingų dažnių.
    Įdomus buvo Jaap Blonk žodžių koncertas ir genialaus amerikiečio Golano Levino vizualizacijos. Ekrane, kuriame matėsi gyvai dainuojantis Blonkas, atsirasdavo dainuojamo teksto raidės. Golan Levin turėjo sukurti specialią programą, kuri mikroskopiniu tikslumų reaguoja į skiemenis ir pagal tai parašo atitinkamą raidę. Žodžiai buvo skaitomi taip greitai, jog be programos realiu laiku juos kaitalioti buvo praktiškai neįmanoma (videodokumetacija).
    Ambient muzikos ikona „Biosphere“ ir kiti skaitmeninės muzikos atlikėjai grojo visą valandą akomponuojant videoprojekcijoms. (videodokumentacija). „Klausymąsi tarp eilučių" užbaigė šių metų „Prix Ars“ skaitmeninės muzikos kategorijoje laimėtoja Maryanne Amacher. 60-metė kompozitorė, pabrėžianti fizikos reiškinių buvimą savo muzikoje, šamaniškai sukvietė koncerto klausytojus vaikščioti po sceną ir visą salę ypatingos energijos cirkuliacijai ir metafiziniam garsų suvokimui. Efektas buvo nepakartojamas (videodokumentacija).

    Festivalio metu vyko daug nedidelių parodų ir koncertų apie dvidešimtyje skirtingų vietų. Vienas įdomesnių pristatymų buvo Hotspot atsiradimas. Tai ilgalaikė iniciatyva tarp Linzo savivaldybės ir „Ars Electronicos“ organizacijos, siekianti steigti nemokamo belaidžio interneto punktus, kurių vis daugėja. Kartu su bevielio interneto ryšio „karštųjų taškų“ (angl. Hotspot) plėtra vasarą atsirado „WikiMap Linz“ tinklo projektas, skirtas Linzo gyventojams ir svečiams.

    temos: menas, naujienos, naujosios medijos |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.