“Balso” gidas “Jaunos muzikos” klausytojams
tautvydas bajarkevičius |
2007-04-17 | 17:12
temos: balsai,neo-audio,tautvydo
Trumpas gidas po festivalio renginius.
Balandžio 20, penktadienis, 19 val.
ELECTROCHORDOS
Styginių kvartetas "Chordos" ir elektronika (Lietuva)
Ezequiel Vinao – La noche de las noches
George Crumb – Black Angels
Steve Reich – Different Trains
Pirmasis vakaras skirtas naujosios muzikos klasikai. Jeigu ko nors nežinote, jums gali padėti Wikipedia. Taigi apie Ezequiel Vinao šįkart nieko daugiau nepasakysime. George Crumb man žinomas labiau, bet vėlgi labiau pasitikiu Wikipedia. Steve'ą Reich'ą, ko gero, esate girdėję ne tik festivalių "Gaida" bei "Jauna muzika", kuriuose jau buvo sugrotos jo kūrinių interpretacijos, dėka. Daugiau informacijos apie "Different Trains" galite rasti čia. Ir, be abejo, ne mažiau svarbūs atlikėjai – styginių kvartetas "Chordos". Palinkėkime jiems sėkmės, o mums – klausymosi malonumo.
Balandžio 21, šeštadienis, 19 val.
MULTIMEDIA.LT
Lietuvių e-muzikos premjeros
Linas Paulauskis – Die einzige Chance, mich zu erreichen
Vytautas V. Jurgutis – Zoo Zoom
Rytis Mažulis – Musica falsa
Marius Baranauskas – Vidinis balsas
Arturas Bumšteinas – Svorio perkėlimas
Linas Paulauskis galėtų būti priskirtas prie nuosaikiai novatoriškų Lietuvos kompozitorių, nebijančių įvairių eksperimentų, tačiau neneriančių į juos stačia galva. Vytautas V. Jurgutis, "Jaunos muzikos" festivalio kuratorius, įgijo patirties tarptautinėse akademinės elektroninės muzikos studijose, o taip pat neblogai jaučia ir ne akademinės elektroninės muzikos kontekstą. Panašiai galima apibūdinti ir jo kūrybą. Neretai ten esama "šaltos", kartais kiek agresyvios (tuo taip pat įsitikino "Opus 3" laidos "Elektrolankos" vedėjai, "Jaunos muzikos" pristatymo metu tikriausiai kiek pabūgę radijo formatui itin neįprasto Vytauto V. Jurgučio kūrinio; bet radijas, ypač jeigu kalbame apie "Opus 3", juk gali būti įvairus, ar ne?), tačiau įtaigios elektronikos. Apie Rytį Mažulį itin poetiškai, bet kartu ir itin pagaviai rašė Jurijus Dobriakovas "Balse", kur nupasakojo savo asmeninius įspūdžius, kuriuos jam paliko kūriniai, atlikti pernykštėje "Jaunoje muzikoje". Marius Baranauskas yra dar vienas naujosios kartos kompozitorius, dalyvaujantis ne tik akademinės muzikos gyvenime, bet ir, pavyzdžiui, Arturo Bumšteino organizuojamuose eksperimentinės muzikos renginiuose. Arturas Bumšteinas kruopščiai atnaujina kone geriausią ir išsamiausią jo veiklą dokumentuojantį internetinį puslapį iš visų elektroninės muzikos kūrėjų. Su juo konkuruoti galėtų nebent Ignas Krunglevičius arba Andrius Rugevičius – galbūt tai iš dalies paaiškina, kodėl visi trys vis rečiau užsibūna Lietuvoje ir visi trys yra itin aktyvūs ir kitų menų baruose. Taigi informacijos apie Arturą ieškokite ten – liaudiškai kalbant, geriausiai žmogų supranti, kai giliniesi į tai, ką jis pats nori pasakyti, o ne į tai, ką kiti papasakoja.
Balandžio 24, antradienis, 19 val.
VeNICE
Girnų Giesmės (Lietuva)
Fennesz (Austrija)
Įdomus ir galbūt ganėtinai keistokas organizatorių pasirinkimas sumaišyti du gana skirtingos stilistikos garsynus viename koncerte. "Girnų giesmės" (raskite platesnį aprašymą ir keletą kūrinių) žinomos dėl savito industrinio atspalvio (jie yra vieni iš šios stilistikos pradininkų Lietuvoje) ir ambient / darkwave raktažodžiais nusakomų audio tonacijų. Tuo tarpu austras Christian Fennesz artimesnis abstrakčių, lyriškų garso koliažų krypčiai (žinomas kaip gitaros ir laptopų elektronikos sintezės virtuozas). Pasimėgaukite prieš koncertą: videoklipas "Caecilia". Jei patiks, ateikite išgirsti gyvai. Akademinių muzikos festivalių (su kuriais šiaip jau viskas yra visai neblogai) problematiškumas slypi tame, kad pristatant skirtingas stilistikas vis neišvengiama kiek eklektiškų sprendimų. Kita vertus, eklektika kartais įkvepia netikėtas sąsajas ir pastūmėja auditoriją link neįprastų suvokimo patirčių. Žodžiu, turėtų būti įdomu. Jeigu jums būtų įdomi mano nuomonė (kurios nenoriu niekam primesti), man asmeniškai Christianas Fenneszas yra šio festivalio programos "vinis", arba, kalbant akademiškiau, – pagrindinis akcentas (vėlgi, niekuo ypatingai negali būti tikras iš anksto).
Balandžio 25, trečiadienis, 19 val.
MUZIKINIAI ROBOTAI
Logos Foundation (Belgija)
Godfried-Willem Raes – Paradiso
Moniek Darge, Kristof Lauwers – Litouwse Lente
Godfried-Willem Raes – Fall' 95 Vilnius
Kristof Lauwers – Huhtikuu
Sebastian Bradt – Séance
Karel Goeyvaerts – Aquarius Tango
Moniek Darge, Kristof Lauwers – Horizon
Kristof Lauwers – Vib-rt-H.50
Kris De Baerdemacker – Study #23
Godfried-Willem Raes – PicRadar study
Gana intensyvūs miesto ritmai neleidžia plačiau domėtis Logos Foundation muzikinių robotų kūryba (tiek žmonių, kuriančių robotus; tiek ir pačių robotų, atliekančių muziką). Paliksime tai jūsų smalsumui. Bijote robotų? Aš kartais taip – tokios anti-utopijos kaip "Frankenšteinas" verčia į technologinį fetišizmą žvelgti su nerimu. Bet čia juk tik muzika. Gal netgi ir puiki muzika, ko ir galima tikėtis.
Balandžio 26, ketvirtadienis, 19 val.
SUPER PIANO
Logos Foundation (Belgija)
Conlon Nancarrow – Etiudas #21
Conlon Nancarrow – Etiudas #12
Jonas Jurkūnas – Evidence #2
Conlon Nancarrow – Etiudas #3a1
Conlon Nancarrow – Etiudas #3b
György Ligeti – Hungarian Rock
Godfried-Willem Raes – Totems (iš ciklo "Jumpy Variations")
Conlon Nancarrow – Etiudas #25
Conlon Nancarrow – Etiudas #1
Conlon Nancarrow – Etiudas #36
Rytis Mažulis – Madam Koch meditacija
Conlon Nancarrow – Etiudas #41
Conlon Nancarrow – Etiudas #10
Conlon Nancarrow – Etiudas #40a
Conlon Nancarrow – Etiudas #47
Vėlgi "Logos Foundation". Tačiau šįkart labiau dėmesį reiktų kreipti į kompozitorius. Canlon Nancarrow multi-serijiniai (kalbame ne žodyniškai) pasažai, Vytauto V. Jurgučio dėka skambėję ir radijo stoties "Opus 3" laidos "Elektrolankos" metu, jus sudomins, jeigu aklai nesivaikote naujausių madų, o norite įsigilinti į 20 a. muzikos istorijos korifėjų (atsiprašome už žodžių didybę) kūrybą. Tas pats pasakytina ir apie György Ligeti. Apie juos abu geriau klausti Mindaugo Urbaičio ir Šarūno Nako arba laikas nuo laiko išgirsti juos besišnekančius 20 a. muzikos temomis per radiją (tačiau aklas tikėjimas, manau, suerzintų net juos pačius). Rytį Mažulį jau minėjome, tik siūlome atkreipti dėmesį į kiek kitokį kontekstą – tai juk jo muzika robotams, kas ypatingai intriguoja. Ką nors pamiršau? Pa'google'inkit :)
Balandžio 27, penktadienis, 18 val.
INSTALIACIJA
Vladimir Tarasov – Pirmoji upė (Atto IV)
Kas bent kiek domisi Vladimiro Tarasovo kūryba, turėtų žinoti, kad "Atto" yra vienas mėgiamiausių jos raktažodžių – tiek muzikoje, tiek ir vizualiuosiuose menuose. Išvertus iš italų kalbos, "atto" reiškia "veiksmą". Dėsninga, kad paskui Vladimirą nesuspėja enciklopedijos. Jis ir šiaip aleatoriškas žmogus. Jeigu esate prisiekęs (-usi) tradicinio džiazo mėgėja (-s), Ganelino-Čekasino-Tarasovo trio pasažai gali priversti tuo suabejoti. Arba labai pagrįstai suabejoti tuo, kad šis trio groja džiazą, kadangi tai ir free-jazz, ir avangardinė muzika (čia galite sugalvoti savo pavadinimą, tik neprikišamai nesiūlau iškart siūlyti jo enciklopedijoms; galbūt jos tokios tam ir yra, kad mes kažkaip galėtume susišnekėti apie jose aprašytus dalykus; be to jas tikrina ne tik kūrybiškas požiūris, bet ir laikas). Jeigu esate buvę Vladimiro Tarasovo instaliacijų parodoje Garso žaidimai, turbūt būsite smalsūs ir šįkart. Jums taip pat galėtų būti girdėtas ir Ilya Kabakovas – nuolatinis Vladimiro Tarasovo bendradarbis vizualiųjų (nors čia labiau norisi sakyti "tarpdisciplininių") menų srityje.
Balandžio 27, penktadienis, 19 val.
eSENSORICA
STEIM (Nyderlandai)
Takuro Mizuta Lippit (dj sniff) & Keir Neuringer
Tom Tlalim & Robert van Heumen
Atau Tanaka
Sensoriai. Jie galėtų būti viena patogiausių iliustracijų McLuhano teiginiui, kad medija yra kūno tęsinys. Žiūrovas mato kūną apraizgiusius laidus, kurie sujungti su garso pultu, o šie – su kolonėlėmis, kurių skleidžiamas garsas nuslysta oda (gerai, jei tik nuslysta; visada šiek tiek bijau itin ekstremalių, kaustančių garso bangų, nes, net jei tai ir savaip malonu, niekad nežinai, kiek gali ištverti; juo labiau, nežinai, ar tas, kuris tas bangas skleidžia, tai žino; net jei ir žino, niekad nežinai, ar jis valdo situaciją ir t.t.; todėl kai "Jaunos muzikos" organizatoriai perspėjo, kad išeiti iš Ryoji Ikedos koncerto negalima, manau, jie padarė didelę klaidą – gerai, kad viskas visiems baigėsi gerai ir beveik visiems be išimčių labai patiko). Iš šitos tikrai intriguojančios kompanijos itin įsiminė Atau Tanaka, grojęs grupėje "Sensorband" kartu su Zbigniewu Karkowskiu ir Edwinu Van Der Heide (jau grojusiu ir "Jaunoje muzikoje"). Atau Tanaka taip pat grojo ir su sensorių trio S.S.S. arba Sensor Sonic Sights (puslapio apačioje galite rasti video). Ko gero, gali būti įdomu. Netgi labai.
Balandžio 28, šeštadienis, 19 val.
ELECTROLIT
Styginių kvartetas "Chordos" ir elektronika (Lietuva)
Justė Janulytė, Dovydas Klimavičius – Kvėpuojanti muzika
Antanas Jasenka, Antanas Kučinskas – Anapus Čiurlionio
Šarūnas Nakas – Also sprach Balakauskas
Atsiprašysim Dovydo Klimavičiaus už tai, kad jo nežinome. Publikai puiki proga sužinoti. O Justė Janulytė, taip pat viena iš jaunųjų, tradiciniams lietuvių kompozitoriams įprasta maniera gana romantiškai artikuliuoja savo kūrinių koncepcijas. Tuo tarpu patys kūriniai įneša į šią tradiciją gaivumo. Kodėl gi ne? Bendravardžiai ir bendradarbiai Antanas Jasenka ir Antanas Kučinskas – tvarkingai pankuojantys netvarkingi kompozitoriai. Ką išgirsime anapus Čiurlionio, ko gero, dabar žino tik jie patys. Jums neįdomu? Man labai. Nes aš prisiklausęs štai ko (ragaukit Antano Jasenkos ausimis; jis dosnus savo klausytojams, jei tik turit noro ir laiko – siųskitės viską; visai teisingas požiūris) ir girdėjęs lietuviškam kontekste gana šviežiai nuskambėjusį kilpų katalogą (Antano Kučinsko). Šarūnas Nakas, kaip visada, neleidžia nuobodžiauti jau vien savo retorika. Ko gero, tik jis ir galėtų Balakauską lyginti su Zaratustra, o tokiu būdu, dar labiau netiesiogiai, save – su Wagneriu. Girdėjau vieną jo futuristinį kūrinį tik kažkada paauglystėje, viename iš festivalių "Musica Ficta". Ir, aišku, kaip jau minėjau, dažnai paklausydavau "Modus" – jų radijo laidos su Mindaugu Urbaičiu (kurio studentu buvau ir iš 20 a. muzikos turėjau tikrai ne daugiau 8-ių – nesakau, kad tai blogas pažymys). Vėlgi, vienintelis šio "Jaunos muzikos" koncerto pavojus ir netyčinė galimybė – eklektika. Matyt, taip yra ir dėl to, kad organizatoriams norisi kuo išsamiau pristatyti lietuvius, nelabai atsižvelgiant į stilistinius skirtumus.
Balandžio 28, šeštadienis, 22 val.
eFINE
Lietuviškoji elektronika
Ashoka After Sound
IJO
Dublicate
FusedMARc
Mookid
Atsipalaidavimui. Kad lietuviams trūksta šokių, juo labiau – elegantiškų, įrodo ne tik "Šokių dešimtuko" populiarumas, bet ir "Jaunos muzikos" noras surengti stilingą "after-party". Aišku, šokti čia nebūtina, galima ir klausytis – vis tiek bus neblogai. Sorry, Ashoka After Sound, it would be nice to hear you some day, give us some news about yourself (bet geriau ir lietuviškai, nors, aišku, suprantu, laikai tokie). IJO, pradėjęs ramiai, nuo ambiento (jei manęs neklaidina atmintis), vėliau pamėgo ritmus. Paklausykit. Dublicate turi myspace, todėl aš čia irgi nereikalingas (nebent tam, kad pasakyčiau "super"). FusedMARc irgi, bet nesusilaikau nepasakęs, kad šokau, plojau, klausiau naktim. Galit ir paskaityt apie juos. Mookid irgi turi myspace.
Pavargau. Susitiksim. Iki.
temos: balsai, neo-audio, tautvydo |
« išleistas Balsas.cc laikraštis | | Garso meno koncertas: Driezhas + d.n.s., Tautvydas Bajarkevičius, NIOBE »
nėra komentarų »komentarai
turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.