• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 5 prisijungę dabar
    • 2773311 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    ekranai miestui konferencijoje „Urban Screens ’05“

    | 2005-10-10 | 13:31
    temos: apžvalgos,architektūra

    2005 m. rugsėjo 23-24 d. Amsterdame įvyko konferencija URBAN SCREENS ‘05. Jos iniciatoriai – naujųjų medijų tyrimais pagarsėjęs "Network Cultures" institutas Amsterdame bei interaktyvios viešosios erdvės propaguotoja Mirjam Strupek (Berlynas).
    Šis simpoziumas turėjo revoliucinių nuotaikų – dalyviai susirinko tam, kad aptartų opią viešosios erdvės pertvarkymo problemą. Ji susijusi su ekranų (daugiausia LED) plėtra bei dominavimu šiuolaikiniuose miestovaizdžiuose. Kas, jei ekranai panaudojamai ne tik reklamos transliavimui, bet ir humanistiniais tikslais? Ar ekranų pagalba galime atgaivinti visuomenės bendravimo tradicijas nūdienoje?

    Visuomenės susiskaldymo problema

    Pagrindiniu kritikos objektu tapo ekranų susitelkimas vienose – pelno siekiančių organizacijų – rankose. Anot pranešimus skaičiusiųjų, toks resursų paskirstymas skaldo visuomenę į dvi dalis: mažesnę, verslininkų, ir didelę pasyvių stebėtojų-vartotojų dalį.

    Mirjam Struppek įžanginėje kalboje pabrėžė, kad tik aktyvus žmonių dalyvavimas miesto gyvenime gali padėti įveikti visuomenės susvetimėjimą. Jei aplinkoje ima dominuoti dinamiški vaizdiniai, miestiečiai turi teisę į rodomos informacijos aktualumą ir vaizdinių kūrimą.

    Scotto Mcquire – tinklo ir komunikacijų mokslų programos vadovo Melburno universitete – paskaitoje „The politics of space in the media city“ (Erdvės politika medijų mieste) toliau plėtota demokratiškos erdvės būtinybė. Per nekomercines visuomenines akcijas įmanomas visuomenės įsijungimas į vietos gyvenimą.

    Levas Manovichius – dar vienas tinklų ir naujųjų medijų teoretikas, atidaręs konferenciją. Manovichiaus kalboje pasigirdo nuosaikus požiūris į reklamos ir meno santykį mieste. Vėliau ši nuomonė atsispindėjo ne viename pranešime.

    Problemas sprendžia bendras susitarimas

    Renginyje susirinko skirtingų požiūrių ir specialistų auditorija, tad į konferencijos klausimą pamėginta atsakyti iš keleto perspektyvų. Urbanistai, architektai ir dizaineriai aptarė informacinių ir bendravimo erdvių formavimo strategijas; komunikacijų technologai pasiūlė pagalbines interneto, mobilaus ryšio ir sensorinių aparatų priemones žmonių, ekranų bei architektūros sąveikai; verslininkai demonstravo norą bendradarbiauti su menininkais ir savivaldybėmis; renginių organizatoriai pasidalino visuomeninių akcijų rengimo patirtimi.

    O dvi dienas trukusią konferenciją užbaigė Mike Gibbons (BBC) pasirodymas „ Public Space Broadcasting (PSB) in the United Kingdom“  (Transliacijos viešajai erdvei Jungtinėje Karalystėje). Tai schema, kurioje vietinių bendruomenių interesai suderinti su BBC, Philips ir vietinės savivaldybės partneryste. PSB ekranas suteikia platformą BBC pranešimams bei kūrybinių grupių saviraiškai.

    Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, galima teigti, jog veiksmingiausiu ekranų įprasminimo būdu pripažintas transliacijų erdvės pasidalinamas tarp kūrybinių industrijų, ne-pelno organizacijų ir miesto savivaldybės. Verslininkams čia atiteko rėmėjų vaidmuo.

    Kritikuotas technologijų pervertinimas

    Paradoksalu tai, kad konferencijoje apie technologinę pažangą kritikos susilaukė patys ekranai ir pernelyg įmantrios technologijos. Pavyzdžiui, diskusijų metu susidomėta ekologine šviesos bei triukšmo tarša. Triukšmingai pasisakyta ir prieš kameras, nuolatos fiksuojančias situaciją – jos sukėlė asociacijų su kontrolės mechanizmais.

    Dėl to, kalbant apie bendruomenės formavimą, teigiamai įvertintos ir kitos socialinio aktyvumo formos, kurių apraiškas galime aptikti ir Lietuvoje: graffiti, mėgėjiškas kinas bei pro-testo laboratorija.

    Taip pat smagu, kad vienos bendrovės, Lietuvoje valdančios ekranus, atstovai užregistravo ir konferencijai pateikė vaizdus su LED ekranais Vilniuje ir Panevėžyje. Tačiau neskubėčiau jų pavadinti ekranais miestui konferencijoje aptarta prasme. Ir nors šiandien dar neturime realios gatvės televizijos ir scenos saviraiškai, vis dėlto buvo įdomu sudalyvauti renginyje ir pamatyti, ko galima pasiekti bendrais susitarimais. Kitas „Urban Screens“ susitikimas – ateinančiais metais Berlyne.

    temos: apžvalgos, architektūra |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.