• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 2 prisijungę dabar
    • 2571203 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    dešimtkampės bangos / decangular vibes

    | 2005-03-19 | 12:07
    temos: apžvalgos,garso menas,neo-audio

    Scenarijus
    Eksperimentinio radijo formatas. Prisimenu Davidą Ellisą, kuratorių iš
    Londono, videomeno, kino ir radijo šamaną. Jo šou netilpdavo į jokių
    scenarijų rėmus, nors Davidas visada turėdavo keletą pamatinių štrichų
    tolesnei įvykių eigai. Veiksmas vyko 2004-ųjų „Garso zonos“ metu –
    vienoje turkiškoje interneto skaitykloje-kebabinėje Kaunas netiesinėmis
    interneto jungtimis siekėsi su Londonu.
    Mobilaus telefono traškesys, iš anksto nesuplanuoti Londono
    telefoniniai kodai, galų gale pavykęs susijungimas laidos pabaigoje ir
    viso labo keletas žodžių: „Hello, London, Kaunas here, from the middle
    of the night – empty streets around here“[1].
    Kavinėje transliuojam savo balsą su 10 sekundžių vėlavimu, todėl
    grįždami iš gatvės nugirstam šios spontanikos nuotrupas. Nieko rimto.
    Davidui skambina iš Londono ir klausia: ką tu ten veiki? Free jazzas, eksperimento nepakartojamumas, tolerancijos jo unikalumui ribos.


    [1] Sveiki, Londone, čia Kaunas vidurnaktį – gatvės aplink tuščios (angl.)

    Helsinkis, 2005-ųjų balandžio vidurys, festivalis „PixelAche“, workshopas „Partical Wave“.
    Iš suomiškos šiaurės pavasario per internetinio radijo kanalus
    pasirodys eksperimentinis šou apie Lietuvos elektroninės muzikos ir
    garso meno sceną. VILMOS BALSAS prisijungia prie šio projekto savo
    hipertekstine platforma. Čia rašomas paralelinis tekstas, scenarijus.
    Mes turime keletą pasirinkimų. 1. Stichiška Davido strategija – miksas iš kelių LT garsininkų takelių ir programoje įrašyti eseistiniai intarpai, naudojant Williamo Borroughso
    teksto karpinių metodą. 2. Eizenšteiniška montažo precizika, perkelta į
    radijo formatą – tam scenarijaus ar bent sinopsio forma galėtų
    pasitarnauti ir šis tekstas. 3. Pirmuosius du apjungiantis hiperteksto
    formatas – sunkiai apčiuopiami impulsai, apsiveliantys eksperimentinėm
    asociacijom ir įgaunantys intuityvias Eizenšteino galias – jam jau
    nereikia pieštuku spalvinti vėliavos. Skaitlingos jo reinkarnacijos
    atgimsta skaitmeninėse vaizdinių tėkmėse. Kaip Darius Čiuta verčia
    Roberto Kundroto pieštuko skrebenimą garsine kelione dažnių karpiniais,
    Orlandas Narušis paleontologiškai tiria architektūrines garso vizijas,
    o Gintas K 2 kHZ dažnio (tai moters vokalo aukščio prototipas grynųjų
    dažnių sferose) vibracijas verčia prožektorių mirgėjimais, taip mes
    perkeliam Eizenšteino kiną į radiją (prieš šį konvertavimo veiksmą
    apsirūpinam spalvotomis celiuloidinėmis juostomis). Kitas konvertavimo
    veiksmas įgyvendinamas, kai kartu su VILMA BALSU įkūnijam Dešimtkampių
    bangų scenarijų R.Barthes‘o lexia‘ų formatais[2].

    Su
    Artūru Bumšteinu iš G-Lab mes pagaliau įveikiam videokamerų baimes ir
    kalbamės apie LT eksperimentinės muzikos istoriją laidoje, inspiruotoje
    ŠMC TV, bet vėliau pagal post-produkcijos logiką ir kūrybinių
    bendruomenių („creative commons“) strategiją retransliuojamą Helsinkyje
    bei Studentų meno dienose (balandžio 26, Intro klubas-galerija). Jeigu
    Dostojevskis turėdavo pirminę idėją ir realizuodavo ją romanuose per
    keletą metų (panašiai tiek, kiek Platonui reikėdavo prasiskverbti per
    uolos šešėlių šešėlius iki išgrynintos idėjos), mes sulaukėm laikų, kai
    pasakojimas gimsta per 30 minučių, sinopsio forma, o reikšminiai ryšiai
    mus veda į platų eksperimentinės elektronikos kontekstą.

    Pradžia, ko gero, BarasI.V.T.K.Y.G.Y.G.
    Prisiminkim jo kolekcionavimo aistrą (beveik visos Merzbow plokštelės),
    jo charizmatinę Mago aurą, persmelkusią Roberto Kundroto ir Algimanto
    Lyvos „Pasvirusį pasaulį“, netiesiogiai inspiravusią ir „Tango“ žurnalo[3] idėją. Dabar prisimenam taip ir neįgyvendintą svajonę pakviesti Barą į Vilma balso transliacijas „RAM 6“
    įvykiuose. Tada nepriklausomi veiksmai Kaune, dar 90-ųjų pradžioje –
    naj, Raimundas Eimontas ir kiti. Taip pat Antano Jasenkos eksperimentai
    akademinės muzikos rėmuose. Vėliau – išprotėjusiai žavios Ramūno Jaro
    „Sumirimo“ ir „Didelio pasaulio“
    akcijos, kur nemažai mūsų atrado verdančius rusiškus arbatinius kaip
    puikų muzikos instrumentą, išmoko groti gitara kaip rekonstruotu
    orkestru, pasikinkė kompiuterius kaip alcheminį kūno ir sąmonės
    protezą. Dažniai tapo girdimi „Baltame triukšme“, „Ex-pansijoje“,
    „Experimental Mixer“ įvykuose, „Jaunoje muzikoje“ ir „Elektrodienose“. Šiek tiek anksčiau visų bendru sutarimu be honorarų rinkomės pramoninių angarų erdvėse, kultūrinių centrų paraštėse. Gimė „Garso zona“. Šiemet mes jau kalbamės su Jeffu iš „Zeromoon“ ir Francisco Lopezu. CD blynai kepami labeluose „RRR Records“ (JAV), „Elektroshock Records“ (Rusija), „Cronica“ (Portugalija) ir kitur. Japoniškojo noise kontekstas susipina su gitarinėm post-free-jazz improvizacijom,
    ir „Transmediale“-„Avanto“-„Ars Electronics“-„RAM 6“-etc.
    (paralelinėmis progresijomis) jau neatrodo taip toli, kaip TSRS
    kosminei pramonei iki mėnulio dar prieš amerikietiškąjį Amstrongą. O į „Jauną muziką“ ‘2005 šiemet atvažiuoja čempionai: Ryoji Ikeda ir Carsten Nicolai.

    Scena gyva. Ir iš tikrųjų stipri. Turinti savo
    identitetą ir istoriją, net jei tai ir pernelyg skaidrūs tekstai. Todėl
    kaip visada šiek tiek ambicingai, bet su sveika ironija: scenai reikia
    ambasados. Vilma BALSAS dešimtkampėmis bangomis jungiasi su Helsinkiu:
    „Hello, Lithuania is calling. The spring has come…“[4]


    [2]
    Lexia – hiperteksto teoretiko Roland‘o Barthes‘o terminas, reiškiantis
    teksto vienetą. Hiperteksto struktūroje šie teksto vienetai sąveikauja
    tarpusavyje sukurdami intertekstualų reikšmių audinį.
    [3] Tango – pirmasis eksperimentinei muzikai ir garso menui skirtas žurnalas Lietuvoje.
    [4] Sveiki, skambina Lietuva. Atėjo pavasaris (angl.)

    temos: apžvalgos, garso menas, neo-audio |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.