• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 6 prisijungę dabar
    • 2601272 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    ”Balso” balsai 2006-2007

    | 2007-01-08 | 12:46
    temos: bendruomenės,interviu,menas,naujosios medijos,neo-audio

    Metų sandūrose populiaru rengti geriausiųjų top'us. "Balsas" neatsilikdamas nuo mados išsiuntinėjo aktyviausiems jo dalyviams anketas apie medijų kultūros mintis aktyvistų galvose ir įvykius Lietuvoje ir užsienyje. Buvo gautos 8 anketos, smagu, kad iš visiškai skirtingų sričių: nuo architektūros ir menotyros iki filosofijos ir garso meno. Tad publikuojame Tautvydo Bajarkevičiaus, Jurijaus Dobriakovo, Giedriaus Gulbino, Virginijos Januškevičiūtės, Kęsto Kirtiklio, Valentino Klimašausko, Jekaterinos Lavrinec ir Viktorijos Makauskaitės balsus. Kalba mažai taisyta. Beje, anketa baigiasi 2007-ųjų prognoze, tačiau pažymėsiu, kad mes nesiekiame apsimesti medijų futurologais.

    Balso balsai paliekant 2006-uosius ir žvelgiant į 2007-uosius

    1. Publikacija, teorija ar teoretikas/ė, padariusi didžiausią pokytį tavo mintyse 2006-aisiais

    Tautvydas Bajarkevičius: Pokyčiai mintyse dėl teorijų įvyksta vis rečiau.
    Medijų (siauresniąja prasme) srityje – Geerto Lovinko tekstai. Dėl įžvalgumo, kritiškumo, skepticizmo (kartais – pesimizmo), ir, kažkokiu keistu būdu, konstruktyvaus požiūrio ir blaivaus entuziazmo.        

    Jurij Dobriakov: Jim Watson “Consciousness and Reality”, (http://www.thelivingself.com/). Tai esė, glaustai apibendrinanti šio teoretiko siūlomą realybės suvokimo schemų modelį. Pagrindinis ir labiausiai mane paveikęs teiginys: individualių žmonių “aš” iš tiesų tėra abstraktaus “globaliojo aš” konkretūs nematerialūs “įkūnijimai”, tad individų “aš” yra vieni kitų tęsiniai (extensions of ourselves), natūraliai susaistyti savotišku “metafiziniu internetu”.

    Giedrius Gulbinas: Pierre Bourdieu.  Jis labiau žinomas kaip prancūzų sociologas, filosofas, antropologas. Ir nors tiesiogiai jo sieti su naujosiomis medijomis nelabai išeina, bet atsižvelgiant į tai, kad tinklas yra socialinis objektas, ir tai, kad socialinis aspektas yra vienas pagrindinių kriterijų/elementų, apsprendžiančių tinkliškumo ir su tuo susijusios naujųjų medijų raidą per pastaruosius kelerius metus… Tereikia prisiminti blog’ų bumą, youtube’ą, myspace’ą ir t.t.

    Virginija Januškevičiūtė: Šiemet atradau dar vieną Sadie Plant tekstą, nors buvau tikra, kad gana jau ir “Zeros+Ones” ir “Writing on Drugs” – “The Good, the Bad and the Productive”. Drauge su Jacques Ranciere “Politics of Aesthetics” ir žmonėmis, kurie taip betarpiškai komunikuoja idėjas, kad net neverta gaišinti laiko Google jų pavardėms, ji pasuko mano mintis atgal prie anksčiau itin dominusios, kuriam laikui iškeistos, autorystės temos.

    Kęstas Kirtiklis: Net du dalykai anąmet pripildė mano sielą susižavėjimo:
    1) Vilemo Flusserio svajonė sukurti medijų teologiją (tylutėliai brandintas, bet taip rimčiau ir nepradėtas vykdyti užmojis).
    2) Beveik nieko bendro su lietuviška tikrove neturintys ponaičio Arnoldo Ragoznyjaus infooptimistiniai pakrykštavimai “Lietuvos ryte” Pasaulis kraustosi į Internetą. Puikus pavyzdys, kaip sėdint prie kompiuterio užmirštama, kad vaizdeliai monitoriuje ir turguje baisiai skiriasi.

    Valentinas Klimašauskas: Slavojus Žižekas, kuris niekada nebuvo medijų teoretikas, tačiau kuris visiškai pakeitė mano požiūrį į kiną būdamas gidu Sofijos Fiennes filme “Iškrypėlio kino gidas” (“Pervert’s guide to cinema”). Kartu, jis privertė susimastyti apie tai, kaip kinas (tik viena iš daugelio senųjų medijų, bet neabejotinai kitos, naujosios medijos, veikia ar gali būti analizuojamos panašiais principais) gamina ir daugina  troškimus. Ar ne dėl porno filmų kažkada išpopuliarėjo VHS formatas ir videogrotuvai, ar ne dėl kompiuterinių žaidimų ir interneto teikiamų galimybių (jų tarpe – ne tik komunikacijos ir informacija, bet ir tas pats porno) personaliniai kompiuteriai yra tokie populiarūs ir pigūs?

    Jekaterina Lavrinec: Laura Mulvey: ne pačia teorija, o mąstymo būdu-laikysena.

    Viktorija Makauskaitė: Susidūriau su sankaupa tekstų, kuriuose kartojosi vienas dalykas – apie totalios tiesos nebuvimą; apie galybes persipynusių perspektyvų (mąstymo, suvokimo, erdvių ir t.t.). Man patiko, kad ta mintis skleidėsi pačiose skirtingiausiose teorijose: nuo gan šviežių S.Kwinter reliatyvizmo architektūroje paieškų (Architectures of time, 2002), link senesnių tekstų, kad ir V.Jurkšto miesto tūrinės-erdvinės kompozicijos tyrimo metodų (1977) (jei kalbėčiau vien apie architektūros teorijas, kurioms paprastai skiriu daugiau dėmesio).

    2. Blog‘as ar tinklo bendruomenė, labiausiai į/traukianti tave

    Jurij Dobriakov: Kaip bebūtų keista, tai http://www.frype.lt/. Įtraukia tuo, kad labai gerai parodo, kaip žmonės susiję per bendrus pažįstamus – t.y., vizualizuoja natūraliai besiformuojančius tinklus.

    Jekaterina Lavrinec: Livejournal.com  (nors lankymasis jame ir palikimas pėdsakų veikiau automatinis gestas, įprotis).

    Tautvydas Bajarkevičius: Net šia klavišais bėgančia eilute, skirta Balso balsams, jau nekalbant apie viską, kas ten vyksta, labiausiai įtraukia www.balsas.cc. Ar labai pataikauju?  

    Valentinas Klimašauskas: www.mydeathspace.com/deaths.aspx – įdomu stebėti kaip internetas atlieka sakralines funkcijas. Nuolat gaunu laiškus (ir tuo džiaugiuosi) iš nettime.org (http://www.nettime.org/ ), kuriame pasaulio įvykius, spaudą ar blog‘us komentuoja ar rašo esė DJ Spooky, Geertas Lovinkas, Alanas Sondheimas, Tjerkas Timanas – Mediamatic, Eric Kluitenberg, coco fusco, etc.

    Giedrius Gulbinas: Šiuo aspektu esu asocialus ir apsiriboju tik naujienlaiškių prenumerata ir naujienų skaitymu. Čia laikina.

    Viktorija Makauskaitė: Šiuo metu nepriklausau vienai pastoviai tinklo bendruomenei – mano įsitraukimas gana vartotojiškas. Jo laipsnis paprastai priklauso nuo to, kas aktualu konkrečiu momentu: elektroniniai turgūs, diskusijos apie naujai statomus objektus ar pakankama erdvė dvidešimčiai nuotraukų sutalpinti. Matyt tokia laisvė mane ir žavi tinkle. Antra vertus, pritariu „Balso“ redakcijos idėjai telkti savitus žmonių branduolius.

    Kęstas Kirtiklis: Negi dabar imsiu ir pasakysiu, kad tai ne BALSAS?

    Virginija Januškevičiūtė: Negalėčiau apibrėžti kokios nors vienos bendruomenės. Žinau, kad „jei tavęs nėra myspace, tavęs nėra niekur“ (Ugnius Gelguda?), tačiau likau tarp tų žemesniosios civilizacijos pakopos atstovų, kurie dar gali išeiti iš už miestą dengiančio kupolo ribų (ar ne juos medžiodavo Bėgantis peilio ašmenimis ar kuris kitas mokslinės fantastikos veikėjas? Mano pasaulyje knygos ir filmai dar dyla iš atminties, o ne pasikeičia, kaip emule ir kitur, pornojuostomis tais pačiais pavadinimais). Tiesa, kartą praleidau keletą valandų youtube sekdama video komentarų gijomis – vaikai vienas po kito filmavo savo senelių pasakojimus (dažniausiai 9,9 minučių trukmės, lygiai tiek, kiek leidžia technologija) norėdami įsitikinti, ar šių karo patirtis panaši į kitų vaikų ar paauglių nufilmuotų senelių karo istorijas. Tikiu, kad net vaikai nesitikėjo tokios įvairovės tokiuose panašiuose vienas į kitą induose.

    3. Labiausiai sužavėjęs menininkas (garsininkas, vaizdininkas, tarpdisciplininkas ar kt.) Lietuvoje ir užsienyje.

    Tautvydas Bajarkevičius: Galima būtų ilgai vardinti, bet jeigu suskaičiavus „laiką, praleistą su meno kūriniais“, tai būtų Dariaus Čiutos (vis naujai atrandamo) muzika. Iš užsienio garso menininkų – 2006-aisiais atrastas 2003-iųjų norvegų garso menininkės Maja Ratkje albumas „Voice“.

    Skambės senamadiškai, bet negaliu pasakyti, kodėl. Čia netiktų ir lozungas „neužtenka perskaityti, reikia išgirsti“, nes tai yra kaip tik ta muzika, kurią išgirsti galima labai įvairiai.   

    Taip pat smagios 2006-ųjų lietuviškos kolaboracijos – laptopų kvartetas 20/21, trio linksmu pavadinimu „Betoniniai triušiai“; įdomios ir nestandartinės internetinės leidybos portalo http://www.poemesanstitre.net/ atsiradimas, Ginto K leidinys portugališkoje leidybos platformoje „Cronica Electronica“, Antano Jasenkos ir Lietuvos garso menininkų kolaboracija „Boarding Pass“, įgarsintas troleibusas „PB8-001-V“ projekte.   

    Jurij Dobriakov: Lietuvoje – tarpdisciplininių šokio projektų autorė Lora Juodkaitė. Užsienyje – garso konstruktorius Jean-Francois Laporte.

    Virginija Januškevičiūtė: Loris Greaud, Mario Garcia Torres, Mirjam Wirz, Juozas Laivys, Gintaras Didžiapetris,  PB8, http://www.ateate.com/

    Giedrius Gulbinas: Jauna muzika 2006, Miguel Azguime (Portugalija)
    Elektroakustinė opera Salt Itinerary (2003-2004) 65',
    Miso Ensemble (Portugalija),

    Kęstas Kirtiklis: Borisas Grebenščikovas mano kompiuteryje – kas pasakys, kad ne menininkas, tegu pirmas meta į mane akmenį.

    Valentinas Klimašauskas: Neseniai vėl kažkur aptikau išprotėjusio japonų kiber-rašytojo Kenji Siratori pėdsakus, kuris kalbą modeliuoja kaip programinę įrangą ir kuria eksperimentinę bei nelinijinio pasakojimo prozą.

    Pateikiu trumpą jo rašymo stiliaus pavyzdį:

    "the brain universe that compressed the acidHUMANIX infectious disease of
    her ultra=machinary tragedy-ROM creature system to the insanity medium of
    the hyperreal HIV=scanners gene-dub of the corpse city
    digital=vamp {AT} reptilian=HUB_modem that crashed a chemical=anthropoid=terror
    abolition world-codemaniacs that covered cardiac and was processed to that
    mass of flesh-module data=mutant of the drug fetus of the trash sense is
    aspirated acid****the hunting for the grotesque WEB=joint terminal of the
    living body junk feeling replicant technojunkies' FUCKNAMLOAD to the
    DNA=channels of the biocapturism nerve cells corpse feti=streaming of a
    clone boy noise"
    www.nettime.org/Lists-Archives/nettime-ann-0608/msg00038.html

    Jekaterina Lavrinec: Antrus metus žavi senų nebylių filmų gyvo įgarsinimo idėja: įsimintiniausi, matyt, V. Ganelino-A. Gotesmano pasirodymai.

    Viktorija Makauskaitė: 2006-tais žavėjo chrestomatinis 6-7 dešimtmečių reiškinys: architektų – urbanistų Team X grupė (jie greičiausiai „tarpdisciplinininkai“). Užkrečiantis pavyzdys dėl tuometinių problemų įžvalgos,  savo aktyvumo, kolaboracijos ir ginčų, maksimalaus tuometinių medijų ir žinijos išnaudojimo projektuose (daugiau informacijos http://www.team10online.org/)

    Kalbant apie meną, sklindantį per elektroninius laiškus, pralinksmino genialiai primityvūs gif‘ai su katėm, Hitleriu ir kitais herojais iš tinklalapio http://www.b3ta.hnldesign.nl/

    Iš to, kas matyta meno centruose, vis dar nepamirštu Berlyno KW rodytos Mika Rottenberg video instaliacijos „Tešla“. Apie gyvą konvejerį – moterų organizaciją, lindinčią kartono izoliatoriuose ir gaminančią tešlą duonai iš savo ašarų ir prakaito. Supratau tai kaip abejonę šių dienų technologiniais ir socialiniais patobulinimais. 

    Pasirink tarp 4 ir 5, o gal patiks ir abu

     4. Įsimintiniausias lietuviškas nesusipratimas/absurdas tarp senųjų ir naujųjų medijų

    Tautvydas Bajarkevičius: Galbūt ne tiek nesusipratimas ar absurdas, kiek intriguojanti senųjų ir naujesnių medijų susikirtimo istorija – draudimas viešaisiais informacijos kanalais propaguoti ar kitaip teigiamai atsiliepti apie ekstrasensus, burtininkus, žynius ir kitus panašius „mediumus“.

    Jurij Dobriakov: Tendencija elektroninėje muzikoje atsisakyti gyvo real-time atlikimo technikų dėl klaidingo jų asocijavimo su “senosiomis medijomis” – t.y., “estradine muzika” ar net “operinės muzikos paveldu”.

    Giedrius Gulbinas: Vilniaus dailės akademijos interneto puslapis.

    Virginija Januškevičiūtė: Diskusija apie post-fotografija, tapusi kone iškilmingu dviejų atsargos armijų susidūrimu. Daugeliui pshichologiškai sveikiau būtų buvę šį susitikimą stebėti youtube.

    Kęstas Kirtiklis: Anoks čia nesusipratimas, šiaip smagus kuriozas:
    2006.01.26 svetainės omni.lt dienos klausimas buvo „Kokias senovines ryšio priemones vis dar naudojate?“ ir atsakymo variantai:

      1. Rašote tikrus laiškus (bet ne kalėdinius ir kitokius sveikinimus);
      2. Pakviečiate ką nors, mesdami akmenuką į langą;
      3. Švilpiate, norėdami sustabdyti pažįstamą;
      4. Prašote žodžiu perduoti kam nors naujieną;
      5. Nieko nebenaudojate.

    Štai kokių senoviškų ryšio priemonių esama. O kur signalo perdavimas laužo dūmais?

    Viktorija Makauskaitė: Greičiau tai nustebinęs susipratimas (tuo metu, kai ieškojau konkrečios istorinės medžiagos): seno ir sunkiai prieinamo žurnalo suskaitmeninimas ir perkėlimas į tinklą. Tas leidinys – tai JAV nuo 1954 m. anglų kalba leidžiamas akademinio išeivijos jaunimo žurnalas. http://www.lituanus.org/

    5. Technologija ar medija, padariusi didžiausią teigiamą/neigiamą įtaką Lietuvos kultūrai

    Tautvydas Bajarkevičius: Sprendžiant iš kalėdinių ir naujametinių orų, vis labiau įtakingas tampa benzinas ir kitas neekologiškas kuras (kartu su visomis su juo susijusiomis technologijomis).

    Kęstas Kirtiklis: Ir teigiamoje ir neigiamoje nominacijoje nugalėtojas tas pats. Televizorius, be abejonės, vis dar geriausias šeimos draugas ir, kaip sakė laiškanešys Pečkinas, „pagrindinė stalo puošmena“.

    Valentinas Klimašauskas: Mano draugė Mai mėgsta kartoti, kad pasaulį blogesniu padarė photoshop‘as ir videokameros. Dabar ji turi „kentėti“ žvelgdama į ant visų įmanomų paviršių atsiradusius beviltiškus reklaminius montažus su milžinišku sviesto šaukštu ir idealiomis karvėmis Šveicarijos Alpėse, o visą vaizdą apvainikuoja fašistiškai ideali arijų šeima.
    Be to, būdama kuratore, ji yra priversta peržiūrėti begalę beviltiškų videofilmų.  Tačiau aš pats jau negaliu gyventi be wikipedijos, google ir galimybės parsipumpuoti filmus bei muziką. Piratinės technologijos man yra svarbiausias informacijos šaltinis.

    Giedrius Gulbinas: Televizorius – neigiamą.

    Virginija Januškevičiūtė: Kol kas neįsivaizduoju jokios technologijos, kuri turėtų išskirtinė svarbą būtent Lietuvos kultūrai (išskyrus turbūt oficialiąją – aviaciją, pradedant Dariumi ir Girėnu, dešimčia litų, Kairiu ir baigiant Ryanair).

    6. Galiausiai išduok tris interneto puslapius, kuriuose dažniausiai lankaisi

    Tautvydas Bajarkevičius:
    http://www.google.lt/
    http://www.wikipedia.org/
    www.smic.lt/gz (mano homepage‘as :)

    Jurij Dobriakov:
    http://www.google.lt/
    http://www.frype.lt/
    http://www.ubuweb.com/

    Giedrius Gulbinas:
    http://www.google.com/
    http://www.gmail.com/
    http://www.seb.lt/

    Virginija Januškevičiūtė: Ar skaitosi google, iš kurio nekada neišeinu? Ritualais tapo cartoonbank, ateate.com ir bbc.co.uk/radio/radio1, o norint sužinti kitus, tikriausiai žymiai dažniau lankomus, tektų skanuoti atmintį (arba pabandyti nupiešti popieriuje bet kokią interneto svetainę ir pažiūrėti, į ką ji panaši). 

    Kęstas Kirtiklis: Mano kasdien lankomi puslapiai nepritrenkiantys ir net nykūs, kaip ir pati kasdienybė:
    http://www.bernardinai.lt/,
    http://www.faz.net/,
    http://www.delfi.lt/, news.bbc.co.uk (+ daug į juos labai panašių).

    Valentinas Klimašauskas: paprasta: http://www.wired.com/ http://www.takas.lt/webcams/konsole/?msg_id=39& (pridedu iliustraciją)
    ir www.gummbah.nl/pages/home.php  (ačiū Rai)

    Jekaterina Lavrinec:
    http://www.google.com/
    http://www.youtube.com/
    http://www.wikipedia.org/

    Viktorija Makauskaitė:

    Patys banaliausi – integruoti Mozilla naršyklėje: yahoo, google, MyAthens.

    Prognozė 2007-iesiems:

    Kurią frazę ir kodėl rinktumeisi šiais metais – „medija yra pranešimas“ ar „medija yra masažas“? (P. S. klausimas susijęs su M. McLuhano knyga „Medija yra masažas“ (1967), kuriai 2007 m. sukanka 40 metų)

    Tautvydas Bajarkevičius: Kiekvienas masažas – medija, bet ne kiekviena medija – masažas.

    Jurij Dobriakov: Antras variantas. Manau, kad vis labiau ryškėja medijų masažinis pobūdis, nes vis dažniau viena ar kita medija yra pasirenkama ne tiek pagal tai, kaip ji unikaliai perteikia pranešimą, pati tapdama juo, kiek pagal tai, kaip ji paveikia (masažuoja) suvokėjo receptorius taip, kad tikrasis pranešimas liktų tinkamai nuo jo (suvokėjo) paslėptas.

    Giedrius Gulbinas: Mano hedonistinei sielai arčiau būtų „masažas“, o spartakiškai nuojautai – „Medija kaip medija, bet tai kooooks pranešimas…“. Manau esminis lūžis jau įvykęs seniai, tai – perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio. O futurologai jau senai sudarė technologijų (o tame tarpe ir medijų) raidos prognozę šimtui metų į priekį. Tad naujos, naujesnės ar naujausios medijos nieko naujo jau nebepasiūlys. Sparčiai plėtosis tik jų diegimas į visas gyvenimo sritis, tuo pačiu augs ir vartojimas. Šiaip neturiu nieko prieš naująsias medijas, esu aktyvus vartotojas ir šiaip netikiu apokaliptinėmis pranašystėmis, bet visgi kitais metais norėtųsi kokios nors interneto katastrofos, ar bent jau aštresnės krizės… Kad ir tokios: http://www.kf.vu.lt/~lb1/jurate_s/pask_puslapis.html

    Virginija Januškevičiūtė: „Medija yra miražas.“ Manau, kad vis daugiau žmonių atras galimybę patys nešti informaciją, nelaukdami, kad tai padarytų technologijos.

    Kęstas Kirtiklis: Jei jau toks pasirinkimas, tai manau, jog bus „Mechanical Bride“.

    Jekaterina Lavrinec: Pranešimas. Masažuojami pasyvūs kūnai – nemaloni asociacija “plaunamos pasyvios smegenys”. 

    Viktorija Makauskaitė: Žodis „masažas“ man labiau siejasi su stimulu, dinamika, paskata judėti pirmyn. To ir tikiuosi – kad 2007-taisiais senesnės ar naujesnės medijos skatintų ieškojimus, neužsibaigtų pačios savyje. Antra vertus, tam tikro stabilumo, kurį siūlo „medija lygu pranešimas“ irgi reikėtų – spėti ne tik vartoti informaciją, bet ir ją dorai suvirškinti.

    Valentinas Klimašauskas: Beje, „Medija yra masažas“ (massage vietoje message) pavadinimas atsirado dėl spaustuvininkų klaidos ir tik tada McLuhanas apsisprendė, kad visgi ši klaida atitinka jo knygos turinį. „Masažas kaip klaida“ – galėtų būti kitos knygos apie medijas pavadinimas.
    Aš už klaidas!

    temos: bendruomenės, interviu, menas, naujosios medijos, neo-audio |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.