• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 3 prisijungę dabar
    • 2934261 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    ar yra Lietuvoje blogų ir blogerių: apžvelgiant pirmąją koferenciją

    | 2007-03-15 | 00:12
    temos: apžvalgos,bendruomenės,blogosfera

    Ar yra Lietuvoje blogų ir blogerių? Jei Lietuvoje internetas nejučia užvaldo ne tik technologijas, bet ir sąmones, koks tuomet galėtų būti lietuviško blogerio tipažas? Šiuos ir kitus klausimus bandžiau atsakyti sau pačiam ką tik – kovo 14 d. – vykusios pirmosios “Lietuvos blogerių konferencijos” metu, kuri savo skambiu pavadinimu sutraukė apie 100 dalyvių – didžioji dalis jų buvo blogeriai.

    (Tiems, kuriems tipiško lietuviško blogerio portretas atrodo lyg ir aiškus, pakaks greitomis peržvelgti nuorodas, informuojančias, kas laimėjo geriausiųjų rinkimus, ir ramiai skaityti antrąją teksto dalį apie pačią konferenciją.)

    Koks gi tas Lietuvos blogeris galime, matyt, spręsti pagal tai, kokius blogus balsavusieji išrinko atitinkamose kategorijose geriausiais. Aišku, čia nebuvo apsieita ir be organizatorių, sudariusių gan keistokus lietuviškųjų nominantų sąrašus ir įtartinai padauginusių blogas.lt serveryje priglaustų blogų, įtakos. Kai kurios nominacijos atrodė tikrai skurdžiai – niekaip nesinorėjo pasitikėti jų pretenzijomis reprezentuoti geriausius Lietuvos blogus: matyt, tą suvokus (o gal iš gėdos) nominacijų sąrašai tuoj po konferencijos buvo ištrinti iš jos tinklapio www.blogas.lt/konferencija. Beje, organizatoriai nepasikuklino įrašyti į nominacijų sąrašus ir savo pačių blogų (nors laimėtus prizus kilniaširdiškai perleido kitiems).

    Tai koks tuomet tas lietuviškas blogerio veidas? Dar kartą primenu, kad savo subjektyvų atsakymą į šį klausimą formuoju tyrinėdamas konferencijos blogų-nugalėtojų turinį.

    Pirmiausia, jis vardu qemm – besislepiantis po nicku ir, kaip senais gerais mirc‘o laikais, pažįstantis visus internete, bet vargiai realiame gyvenime. Tai aktyvus ir kantrus blogeris, kiekvieną dieną papildantis 1-2 įrašais – apie tai, kaip gamina sumuštinius, augina savo vaikus, išbando ar svajoja apie kokius nors naujus technologinius dalykėlius ir pan. Jam nesvetimas gyvos kalbos jausmas – šaunių keiksmažodžių, anglicizmų, rusicizmų ir Vilniaus gatvės šnektos mišinys. Prisistato kaip „reklamos auka. Geras consumeris. Vidutiniškai piktas, bet užtat geras žmogus“. Kitaip nei paprastas internautas, lietuviškasis blogeris mėgsta justi paros kaitą, kiekvieną įrašą pradėdamas patikslinimais rytas, diena, popietė, vakaras ir t.t. Be to, blogeris, kaip ir dera, yra ironiškas savimyla ir ragina visus nedvejojant balsuoti už jį per rinkimus. Tiesa, nors jo blogas tepretenduoja į kuklų pavadinimą blogasantdurniaus, blogeris išrenkamas geriausiu dienoraštininku Lietuvoje.

    Pratęsiant saviironijos temą galima nusistebėti, kad geriausio teminio blogo nominaciją laimėjo blogas.lt/studentuera, nors taip ir liko neaišku, kokia gi to blogo tema. Prizą atsiėmęs jaunuolis, vėlgi, išreiškė ironišką požiūrį į savo rinkėjus, pareikšdamas: „stebiuosi, kad už tokią nesąmonę kas nors balsavo“. Tad gal tipiškas lietuviškas blogeris yra studentas, plojantis katučių viskam, kur sušmėžuoja žodžiai „studentas“, „studentų“ ir pan.? Kiek pamenu, tarp šios kategorijos nominantų buvęs ekoblogas.wordpress.com, nors visai neseniai užkurtas, išties atrodė vertesnis tikro teminio blogo vardo.

    Kuomet viso pasaulio blogeriai trimituoja apie tai, kad blogai padės sukurti viešąją sferą politinėms diskusijomis ir kritiškiems komentarams bei taps alternatyva didžiajai žiniasklaidai, lietuviškieji blogintojai, pasirodo, labiau domisi nuoširdų ir draugišką veidą nutaisyti bandančiais politikais bei jų ar jų viešųjų ryšių specialistų atviravimais internete. Kur gi mūsų blogerių kovinė dvasia, kur jų pilietinė nepriklausomybė, kai balsavimų rezultatais geriausio politikos blogo titulas ramia sąžine pripažįstamas zuokas.lt , jo užnugaryje paliekant kritiškąjį http://www.blogas.lt/dievuziniasklaida/?

    Geriausiu verslo/ekonomikos blogu išrinktas petras.kudaras.lt žymiai lenkia kitus nominacijos kandidatus savo profesionaliu žvilgsniu ir nuoseklumu. Jaunasis ekonomikos ekspertas blogina jau ketvirtus metus, o Lietuvos blogeriai jį myli, matyt, todėl, kad ir patys nevengia laisvalaikiu pažaisti su investicijomis ir pasinaudoti kolegos patarimais. Pats Petras Kudaras save kukliai vadina „dar vienu analitiku“.

    Susikaupkime, dabar apie vieną mėgstamiausių Lietuvos blogerių temų – technologijas. Čia buvo galima balsuoti už blogus, skirtus tiek kompiuteriniams žaidimams, tiek technologijoms, tiek programavimui ar atviram kodui. Geriausiu išrinktas pixel.lt, pagal aprašymą – programuotojų bendruomenė, skirta keistis žiniomis. Iš pirmo žvilgsnio temose matyti daug programavimo ir mažai suprantamų kalbų. Turbūt puiki erdvė profesionalams, nors žaidimų patarėjas http://www.blogas.lt/games (irgi buvęs tarp nominantų) piktinasi:

    Geimeriams konferencija buvo visai nenaudinga. Blogeriams – panašiai.
    Technologijų kategorijoje laimėjo blogas, į kurį rašo šeši žmonės, kurių kas antras įrašas – krūva linkų į kitus saitus, ir kuriame naujas postas atsiranda kas trečią dieną. Kur čia geriausiškumas?

    Baikit juokus, kam tie žaidimai, juk rinkimai parodė, kad dauguma Lietuvos blogerių darbo metu ir/ar laisvalaikiu programuoja, ir, aišku, balsuoja už savo kolegas. Taigi, nors kažkas per konferenciją ir bandė postringauti apie blogų prieinamumą ir patogumą visiems paprastiems žmonėms, tačiau lietuviškas blogeris, kaip matyti, dažniausiai nėra toks jau ir paprastas. Pamirškit visame pasaulyje jau seniai bloginančias namų šeimininkes, anglų kalbos mokytojas, menininkus ar šiaip aktyvistus – Lietuvos internete, o juo labiau bloguose jiems kol kas ne vieta.

    Šiek tiek atsipūsti galime tarp pramogų/kultūros nominacijų pamačius nugalėtoją pravda.lt: šioje kategorijoje jis praktiškai neturėjo sau lygių. O gal tiesiog organizatoriai nepersistengė jų ieškodami? Pasirodo, lietuviškas blogeris šiuo klausimu panašesnis į savo bendraamžius ir, kaip ir mes visi, skaito „Pravda“ – jei ne blogą, tai bent žurnalą.

    Galiausiai, visus rinkimus vainikuojantis blogų blogas – zudykreklama.lt. Pats tikriausias teminis blogas su subjektyvia autoriaus nuomone, krūva nuotraukų, videoįrašų ir teksto. Pasak, blogerio Arnoldo Rogoznyjaus, jis rašo apie „subjektyvią rinkodaros kritiką“ (nors anksčiau domėjosi tik reklama ir gana kritiškai, juk ir blogo pavadinimą pradėjo grėsmingu paliepimu „žudyk“). Blogas vertas pagyrimo, tik niekaip neapleidžia mintis, kad pats blogeris-laimėtojas organizavo ir konferenciją bei veikiausiai prisidėjo prie nominacijų sąrašų sudarymo. Gal už visą šį vargą ir rūpestį Lietuvos blogeriai ir atidavė solidariai jam savo balsus?


    „Lietuvos blogerių konferencija 2007“

    O dabar trumpai apie pačią konferenciją, kurios neblogą fotoreportažą galite rasti šiuose bloguose http://www.blogas.lt/eziukasvilniuje, http://www.blogas.lt/vytauc/228351/truputis-nuotraukikiu-nebuvusiems-lbk-live.html

    Konferencijos pradžioje – pirma pastaba: klausimus galite užduoti per internetą.

    Balsas iš salės:
    O tai ką, negalima kelti rankos norint užduoti klausimą?

    Arnoldo Rogoznyjaus pranešimas apie pačius blogus ir http://www.blogas.lt/ raidą. Pranešėjas mini vis augančius skaičius, atspindinčius rašančiųjų ir turinčiųjų blogus Lietuvoje gausą.

    Balsas iš salės:
    Visi kalba apie blogų rašymą, bet ar yra jų skaitytojų? Kiek žmonių juos skaito?

    Kitas balsas iš salės: 2007 sausio mėn. www.blogas.lt turėjo 147000 unikalių lankytojų ir yra 12–13 vietoje tarp lankomiausių Lietuvos tinklapių.

    Arnoldas Rogoznyjus diskusiją užbaigė tardamas, kad 99% blogų yra šlamštas; nors daugeliui ir nesinorėjo su šiuo teiginiu sutikti, jį akivaizdžiai patvirtino ir rinkimų rezultatai.

    Toliau kalbėjęs blogeris pukomuko visus pralinksmino papasakojęs savo kaip internauto vystymosi istoriją nuo 1998-ųjų poreikio turėti „homepage“ iki dabartinio blogo; antrasis blogeris webdunulis nuvylė, tačiau trečioji blogerė teta Sigita patraukė savo nuoširdžiais pasakojimais apie blogų bendruomenę. Smagu, kad blogina ne tik 20-mečiai, bet ir brandaus amžiaus moterys.

    Liutauras Ulevičius išdėstė bloginimo taisyklių triadą: kam rašai (galvoti apie auditoriją), kas naujo (neverta kopijuoti kitur esančio turinio), ką manai (būtina reikšti subjektyvią nuomonę). Pasak, jo vienintelė vertybė – asmeninė blogerio pozicija

    Vieną profesionaliausių požiūrių į blogus ir jų tendencijas Lietuvoje pavyko išgirsti iš delfi.lt atstovo Gyčio Oganausko, teigusio, kad mūsų tradicinė žiniasklaida į blogerių kritiką niekada nesureaguos taip, kaip Amerikoje, nes Lietuvoje ji nereaguoja net į Žurnalistų etikos komisiją. Į klausimą, kodėl žiniasklaida nevysto dialogo su blogais, G. Oganauskas atsakė: todėl, kad mums itin trūksta kokybiškų blogų. Blogai Lietuvoje dabar pasiekę tik tokią vystymosi stadiją, kokioje internetinė žiniasklaida buvo prieš 3–4 metus. Dar viena problema – Lietuvos blogeriai yra labai jauni, be to, mažai yra teminių blogų. Pranešėjas pasigedo brandos amžių perkopusių, patyrusių blogerių. Lietuvos didžiąją žiniasklaidą valdo gan siauras ekspertų (tokių kaip psichologas Navaitis, politologas Lopata ir pan.) ratas, tuo tarpu blogai galėtų būti puiki platforma naujų ekspertų startui. Lietuvoje trūksta ir žymių žmonių blogų, o dabartinė blogosfera yra pernelyg vartotojiška, taikliai pastebėjo G. Oganauskas ir, atrodo, buvo visiškai teisus: lietuviškame internete praktiškai nerastume nei socialinio, nei pilietinio aktyvizmo blogų, t.y. mūsų blogams trūksta būtent tokių savybių, kuriomis jie pasižymi visame pasaulyje (nors ši pastaba, aišku, galioja tik tiems blogams, kurie turi ambicijų „išgelbėti korumpuotą žiniasklaidą“).

    Domas Mituzas, wikipedia technologas, metaforiškai pristatė interneto raidą nuo „viduramžių epochos“, kurioje visas technologijas ir jų turinį valdė medijų bažnyčios ir vienuolynai, iki dar ateisiančio „baroko“, kai interneto vartotojai ir dalyviai galės mėgautis visiška turinio ir technologijų laisve. Pasak jo, dabartinė interneto epocha – „renesansas“: čia leidžiama dalyvauti ir turinį kurti patiems. Dauguma interneto kompanijų (google, youtube ir kt.) laikosi ant kitų sukurto turinio; svarbiausia – išlaikyti bendruomenę ir tam tikrą neutralumą jos atžvilgiu. „Vienuolynuose“ (tokiuose kaip amazon.com) dirba keliasdešimt tūkstančių technikų, o wikipedijoje – 5. Pasak Domo Mituzo, ne technologijos, o idėjos ir bendruomeniškumas svarbiausia šių dienų pasaulyje.

    Vėliau kalbėjęs svečias iš Lenkijos Rafalis Janikas pranešimą pradėjo nuo medijų istorijos ir įvairios interneto statistikos, o baigė Lenkijos ithink portalo, skatinančio dalyvaujamąjį žurnalizmą, pristatymu.

    UAB „Omnitel“ atstovas Darius Maikštėnas pateikė prognozavimus, kad  iki 2015 m. plačiajuosčio mobilaus interneto vartotojų skaičius padidės iki 5 mlrd., kas verčia daryti išvadą, kad jų įmonė iš telekomunikacijų bendrovės po truputį virsta į interneto bendrovę.

    Konferencijos pabaigoje buvo pristatyti e-kaimo (Ugnės Rutkauskienės pranešimas apie http://www.bendruomenes.lt/) ir ir e-miesto projektai (Giedriaus Rakausko, Elektroninio miesto departamento direktoriaus, pranešimas apie http://www.vilnius.lt/).

    Konferenciją vainikavo sarkastiškas pravda.lt redaktoriaus Armino Višinskio spektaklis ir retoriniai klausimai: ką naujo padarė blogeriai? Kuo turgus – ne web 2.0? Ir ko čia apskritai toks triukšmas kilo?

    Taip ir liko neaišku, ar baigėsi konferencija apie blogus, ar apie blogerius, ar blogerių organizuota konferencija apie internetą apskritai? Nors pačių blogerių pranešimų konferencijoje buvo mažuma – juos nustelbė pakilia retorika pristatyti interneto taikymai verslo ir viešojoje vadyboje.

    Susidarė įspūdis, kad lietuviška blogosfera – dar tik ankstyvojoje vystymosi stadijoje, perpildyta įrašais apie PHP, dienos patiekalus, pelargonijas, savo ir kaimynų vaikus, web 2.0, mylimiausias kates, videožaidimus ir krepšinį. Tikrai, nieko intriguojančio ir įdomaus, galinčio sutraukti šiek tiek platesnę auditoriją, negu pats blogeris ir jo bičiuliai. Tad jei blogą vadintume lietuviškai – interneto dienoraščiu, turbūt nesuklystume: juk ši sąvoka iš esmės ir atspindi lietuvišką blogosferą.

    Dar vieną straipsnį, pristatantį pasaulines blogų tendencijas bei rašymo aktyvumo ir mėgstamiausių temų statistiką rasite kovo mėn. popierinėje "Pravdoje", p. 30-32 (pdf).

    temos: apžvalgos, bendruomenės, blogosfera |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.