• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 5 prisijungę dabar
    • 2934219 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    apie Korsakovo sindromo padarinius: interaktyvaus filmo laboratorija@synch 2006

    | 2006-07-28 | 20:16
    temos: apžvalgos,interaktyvumas,judantis vaizdas

    Amsterdame įsikūrusi kultūrinė organizacija Mediamatic savo organizuojamas interaktyvių technologijų kūrybines dirbtuves apibūdina kaip „efektyvių praktinių treniruočių ir gilių konceptualių tyrinėjimų“ junginį. Viena iš tokių efektyvių ir konceptualių interaktyvaus filmo laboratorijų (Interactive Film Lab) buvo suorganizuota šių metų liepos 1 – 6 d., Atėnuose, drauge su mieste ir jo apylinkėse vykusiu inovatyvios muzikos, judančio atvaizdo ir naujųjų medijų festivaliu Synch 2006.

    Parsisiųsti Malcom le Grice performanso ištrauką (quicktime formatas).

    Mediamatic – neabejotinai viena iš aktyvesnių naujųjų medijų kultūrą propaguojančių kultūrinių organizacijų Europoje: jos hiperaktyvumą demonstruoja ir beveik konvejeriu į Europą eksportuojamos įvairios tematikos kūrybinės dirbtuvės, eksploatuojančios RFID (Radio Frequency Identification) technologijas, 3D ir Machinima (Machine Cinema) programas, bei interaktyvių „filmų“ kūrimo programą Korsakow-System. Būtent pastarąją programą pritaikyti savo pilotiniams projektams mėgino trylika laboratorijos Atėnuose dalyvių, susirinkusių iš gana skirtingų sričių – žurnalistikos, kinematografijos, architektūros, muzikologijos ir muzikos technologijų, vizualinės komunikacijos bei medijų studijų, etc. Terminu Korsakovo sindromas medicinoje apibūdinamas rimtas trumpalaikės atminties pažeidimas (dažniausiai pasireiškiantis piktnaudžiaujantiems alkoholiu), kuriam atsiradus atminties spragos neretai užpildomos konfabuliacijomis – nebūtų istorijų pasakojimais; tad programos, kuria siekiama iškreipti/pakeisti/supainioti kasdieninio naratyvumo tėkmę, pavadinimas Korsakow-System atrodo gana iškalbingas. Nepaisant dažnai pabrėžiamo šios laisvai platinamos programos tinkamumo priverstinio dokumentinių filmų nuobodulio paįvairinimui (puikus būdas nekantriam kino žiūrovui pasimėgauti televizijos teikiamais spaudinėjimo malonumais), kas, matyt, susiję su programos kūrėjo Floriano Thalhoferio aistra dokumentikai, praktinės dirbtuvių dalies rezultatai bylojo apie gana skirtingas programos taikymo galimybes: darbų skalė išsiplėtė nuo daugiašakių dokumentinių/meninių filmų iki projektų, manipuliuojančių ne tiek skirtingų skaitymo trajektorijų galimybe (primityviausia hiperteksto versija), kiek veikiau žiūrovo valdoma interakcija tarp vienalaikiškai projektuojamų pagrindinio ir peržiūros ekranų (angl. main ir preview screen) garsinės ir vizualinės informacijos. Pvz. Poulos Panagiotis savo projekte tyrinėjo verbalinio ir neverbalinio garso (triukšmo) sąveiką, tam pasitelkdamas graikų poeto Konstandinos‘o Karyotakis‘o eilėraščio deklamacijas; tuo tarpu Marieta Grammatikaki savo darbe „Pendulum“ („Švytuoklė“) konstravo audiovizualinius muzikos ekranus, pasitelkdama švytuoklių judesių ir atitinkamai sugeneruoto garso sąveiką. Aišku, galbūt laboratorijos aprašymuose ir anonsuose pasitaikantis naratyvumo ir pasakojimo akcentavimas prisidėjo prie to, kad nemaža dalis projektų liko suktis aplink naratyvaus filmo koncepciją (taigi šiuo atveju iš esmės – aplink filmą su daug ir įvairiai kombinuojamų siužetinių linijų).

    Žadėtiems „konceptualiniams tyrinėjimams“ atstovavo viešas paskaitas skaitę Korsakow programos autorius Florianas Thalhoferis, tarpmedijinių (angl. crossmedia) ir interaktyvios televizijos projektų kūrėjas bei prodiuseris Frankas Anselma, menininkas, Mediamatic kūrybinių dirbtuvių organizatorius Klaasas Kuitenbrouweris bei laboratorijos svečias, eksperimentinių filmų kūrėjas ir teoretikas Malcolmas Le Grice'as. Anselma savo paskaitose analizavo tam tikras teorines problemas, susijusias su interaktyvumo estetika, vartotojo įtraukimu į kūrybinį procesą bei jo santykį su autoriaus siūloma medžiaga: deja, šios iš esmės pagrindinės interaktyvios kūrybos problemos buvo iliustruotos vien komercinio tipo kompiuterinių žaidimų ar interaktyvios televizijos pavyzdžiais (ką vėlgi neišvengiamai įtakojo paties Franko Anselmos specializacija); Thalhoferis ir Le Grice‘as savo prezentacijų metu dalinosi daugiau praktine interaktyvių projektų patirtimi. Le Grice‘o pristatymas iš dviejų simultaniškai transliuojamų projekcijų jau pats savaime skatino galvoti apie interaktyvumą (šįsyk – interaktyvumą tarp skirtingų „tekstų“): „skaitmeniniai eksperimentai“ su spalva, garsu, judėjimu etc. dubliavosi su tradicinio ir išplėstinio kino (angl. expanded cinema) projektais (ir atvirkščiai). Išplėstinis kinas – judėjimas, prasidėjęs 7 dešimtmetyje – mėgino išplėsti įprastinę filmo formą, sulaužant komercinę-konvencinę kino kūrimo seką (filmavimą, montažą, projekciją); prie judėjimo prisijungę menininkai, tokie kaip Peteris Weibelis, Anthony McCallas, Williamas Rabanas, Malcolmas Le Grice‘as ir Valie Export, siekė nuskaidrinti kinematografijos aparato veikimą ir, užuot vėl ir vėl projektavus iš anksto suredaguotą medžiagą, vienakryptį kino ekrano ir žiūrovo santykį pakeisti gyva patirtimi. Tam buvo pasitelkiamos simultaninės projekcijos, instaliacijos ir performanso elementai; šiuolaikinis išplėstinis kinas naudojasi skaitmeninėmis medijomis ir daugiausiai sukasi aplink laiko ir erdvės – t.y. realybės – simuliaciją. Tokiame kontekste Le Grice‘o prezentacija leido dirbtuvių dalyviams permąstyti pačią interaktyvumo sąvoką, ne vien kaip žiūrovui suteikiamą galimybę spusčioti (taip – audiovizualinio diskurso atveju – supriešinant tradicinio kino ir televizijos bei kompiuterio patirtį), bet veikiau kaip daugiakryptę intelektinę ir juslinę sąveiką tarp skirtingų tekstų, autoriaus/tekstų, skaitytojo/autoriaus/tekstų etc.

    Kūrybinės dirbtuvės baigėsi viešais rezultatų pristatymais Atėnuose Benaki modernaus meno muziejuje ir Lavrio technologijų ir kultūros parke vykusiame festivalyje Synch 2006, kuris be kita ko duonos ir žaidimų ištroškusiai atėniečių publikai pasiūlė tokias elektroninės muzikos žvaigždes kaip „Vegetable Orchestra“, „Animal Collective“, „Mouse On Mars“, bei „judančių vaizdų“ projekcijas („Kinema Screenings“), į kurias buvo įtraukta ir Andy Warholo, Vienos akcionistų Otto Muehl‘io ir Kurto Kreno, Malcolmo Le Grice‘o bei Jono Meko darbų. Festivaliui savo programos pristatymą, beje, paruošė ir ŠMC TV.

    Laboratorijos apžvalga anglų kalba yra Mediamatic.net

    temos: apžvalgos, interaktyvumas, judantis vaizdas |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.