• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 1 prisijungę dabar
    • 2774679 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    „Skaitmeniniame mirties slėnyje“: tinklas/kalba – B@bel, Aymara.org ir internetas kaip kalbų kapinynas

    | 2006-05-27 | 09:55
    temos: naujienos,tinklo kultūra

    Vienas aktyviausių naujienlaiškių (elektroninių laiškų) registrų <nettime> (tai yra moderuojamas siunčiamų elektroninių laiškų registras, kurio dėmesio objektai yra tinklo kultūros kritika, kolaboratyvus tekstų filtravimas ir tinklų kultūros politika) išplatino Krystian Woznicki, Berlyne gyvenančio lenkų kilmės kultūros globalizacijos kritiko, esė „Skaitmeniniame mirties slėnyje“ apie kalbas internete ir interneto kalbas. Kadangi „Balsas“ nuolat susiduria su kalbos ir vertimo problemomis verčiant į lietuvių kalbą ir populiarinant tarptautinius terminus bei globalius ir lokalius anti/judėjimus, Jūsų dėmesiui pateikiame įdomesnes šios esė vietas.

    Krystian Woznicki

    Žvilgsnis į internetą visada yra žvilgsnis per padidinimo stiklą į procesą, kurį mes vadiname globalizacija. Internetas greitina ir sustiprina šį procesą, kuris viską mūsų planetoje verčia suartėti, kuris sinchronizuoja, sujungia ir kuria naujus persipinančius ryšius. Visa, kas lydi šį procesą, tampa labiau matoma interneto dėka kaip apsireiškimo ar dramatiško iškraipymo pasekmė. Šioje jungtyje itin svarbi reikšmė tenka kalbai. (…)

    Visai neseniai vyko diskusija apie išmirštančias kalbas. Andrew Dalby nesenoje savo publikacijoje „Kalba pavojuje“ (Allen Lane, 2002) teigia, kad kas savaitę pasaulyje išnyksta po kalbą. Tuo pačiu metu tampa akivaizdu, kad tam tikros kelios kalbos (ypatingai anglų kalba) pavojingai plečia savo nacionalinį ir tarptautinį dominavimą. G8 geopolitinė hegemonija turi ir lingvistinę dominavimo pusę – ne tokios sėkmingos nacijos pralaimi ne tik ekonominiame-politiniame, bet ir kalbiniame lygmenyje prieš kelias stipresnes šalis, o tai primena tam tikras visiems pažįstamas neo-kolonijines tendencijas. (…)

    Kita vertus, egzistuoja pasaulinės kalbos šmėkla. Šiuo atveju anglų kalba yra kiekvieno lūpose, ir internetas yra ideali šios šmėklos prieglauda. Būtent čia ši pasaulinės kalbos idėja gali realizuoti save pasauliniu lygmeniu išnaudodama šios medijos privalumus ir ambicijas – sukurtas netgi šios idėjos realizavimo mitas. Tačiau į diskusiją dėl pasaulinės kalbos įsitraukė ne tik šios idėjos gynėjai, bet ir kritikai. Pavyzdžiui, medijų teoretikas Geertas Lovinkas cituoja Adorno mintį („Visuma visada nėra teisinga“) tam, kad pabrėžtų faktą, jog „mūsų planeta niekada nebus vieninga viena kalba kalbanti žmonija“. Nepaisant to, pasaulinės kalbos idėja tapo daugelio tinklo piliečių („netizens“) utopine svajone. Ji žavi netgi tuos, kurie nenori matyti kalbas išmirštant. Galų gale, juk ši idėja yra pagrįsta svajone sukurti vieningą pasaulinę bendruomenę. Lovinkas leidžia suprasti, kad kaip bebūtų, šie svajotojai naudoja globalizacijos idėją kaip „pigų atsiprašymą“ dėl „atsisakymo kovoti su nuoboduliu ir stagnacija lokaliame (ir ypatingai nacionaliniame) lygmenyje. Tačiau ar žmonės, kurie įsitraukia į šiuos lygmenis, turi būti vertinami kaip mūsų herojai?

    (…)

    Geras šios diskusijos pavyzdys gali būti UNESCO projektas „http://www.unesco.org/webworld/babel/“. Šis projektas yra skirtas interneto daugiakalbystei ir turi tikslą „sukultūrinti“ kibererdvės kalbinę dykumą – 90 procentų interneto turinio tenka dvylikai kalbų. Kai kompiuterizuoto kalbų atpažinimo programos pažengs į labiau išvystytą lygmenį iš 400 kalbų sistemų į 6 000 pasaulinių kalbų, ši virtuali dykuma turėtų sužydėti. Nors šios iniciatyvos diagnozės ir tikslai gali būti teisingi, pats problemos traktavimo būdas yra problematiškas. Jau pats „B@bel“  pavadinimas teigia medijų kompetenciją, o kartu paskelbtos projekto direktyvos yra atitinkamai profiliuotos. Bet ar skaitmeninio skilimo sujungimas ir ženklùs kalbas atpažįstančių sistemų patobulinimas išties yra šios problemos panacėja? Bent jau šio projekto organizatorių naudojamas terminas „konservavimas“ turėtų kelti susirūpinimą. Nesvarbu, ar „konservavimas“ vyks tiesiogiai ar netiesiogiai internete, vien tik kalbų konservavimas ir saugojimas neturėtų būti pagrindinis šios programos tikslas. Nes nereikalingi dar vieni muziejai, kuriuose reptilijos yra užkonservuojamos tam tikrame savo vystymosi etape dėl deguonies trūkumo – juk visa, ko reikia, tėra pagrindinės sąlygos, kurios padėtų sukurti ir palaikyti organizmų įvairovę. Juk kalbos ir yra būtent tai – organizmai, kurie dažnai iškrenta už borto ir už ryšio zonos ribų.

    Šiuo atveju internetas perėmė muziejaus funkcijas.

    Nesugebėjimas įžvelgti interneto kalbų ir tinklo kalbos problemos kaip vienos persipynusios problemos daro visas šiandienos daugiakalbystės kibernetinėje erdvėje problemas vienpusėmis ir plokščiomis, kokios, pavyzdžiui, yra diskusijos apie kalbą ir globalizaciją, kuriose į globalizaciją žvelgiama tik kaip į procesą, kuris viską artina, sinchronizuoja, jungia ir kuria vidines nuorodas tik nacionaliniame lygmenyje.

    Daugiau literatūros šiomis temomis galite rasti čia:

    1. Dieter Lesage, "Weird translations. On language, nationalism, federalism and postcolonialism in Belgium." http://translate.eipcp.net/strands/04/lesage-strands01
    2. Lev Manovich, "The Language of New Media", in nettime (ed.), Readme! New York, 1999

    Visą esė ir daugiau šio bei kitų autorių kūrybos galite rasti čia: http://www.eurozine.com/authors/woznicki.html

    Parengta pagal http://www.nettime.org/

    temos: naujienos, tinklo kultūra |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.