• išleista knyga
    MEDIJŲ KULTŪROS BALSAI: TEORIJOS IR PRAKTIKOS (turinys)

  • MIGRUOJANTI REALYBĖ (knyga)
    (teminis numeris)

  • MEDIJŲ EKOLOGIJA (teminis numeris)

  • PARAŠTĖS (teminis numeris)

  • ATEITIS (teminis numeris)

  • ASTEROIDO BALSAS

  • skaitomumas

    • 2 prisijungę dabar
    • 2774677 nuo 2005 m. sausio
  • nuorodos


    “Metateorinės semantinės pelkės“ ir kiti fragmentai iš “Art + Communication: Waves” festivalio

    | 2006-09-02 | 08:00
    temos: apžvalgos,garso menas,menas,mokslas ir technologijos,naujosios medijos

    „Viva revoliution!” – šiuo šūkiu pasitinkamos naujos utopinės vizijos ir technologinės inovacijos. Kiek panašiomis aplinkybėmis, tačiau labiau šiaurietiško nuosaikumo aplinkoje realizavosi elektromagnetinis „Art + Communication: WAVES“.

    Galimas Farmersmanual atsakymas į Hartmut Müller iškeltą klausimą

    Šiųmetinis, jau dešimtasis, Rygos naujųjų medijų kultūros centro (RIXC) organizuojamas festivalis „ART+COMMUNICATION”, galbūt neatlaikęs virtualios erdvės nekonkretumo stimuliuojamos egzistencinės baimės, persikėlė į fizinę erdvę – Nacionalinį Latvijos dailės muziejų ir RIXC patalpas. Plati kaip elektromagnetinių bangų spektras festivalio programa skaidėsi į konferencijų ciklą, audiovizualinių performansų vakarą, parodą, plačią videomeno retrospektyvą su naujausių darbų  peržiūra ir gyvais vizualinių manipuliacijų performansais.

    Armin Medosch, austrų kilmės menininkas, kuratorius, rašytojas, vienas iš šiųmetinio naujųjų medijų festivalio kuratorių, pristatydamas „WAVES“ koncepciją anotacijoje rašė – „Kaip klasikinės skulptūros kūrėjas naudoja medį ar akmenį, taip menininkas, dirbantis su naujomis technologijomis, visada susidurs su bangomis ir kodu: bangos kaip natūraliai laisvai sklindanti, amžina medijų meno medija ir kodas kaip bangų organizavimo,  komunikacijos struktūravimo priemonė, paremta protokolais ir socialinės saveikos modeliais“[1].

    „Waves“ parodos ir renginio idėja A.Medoschui gimė maždaug prieš ketverius metus užsimezgus diskusijai tarp jo, Alexei Blinovo, Londone gyvenančio elektronikos inžinieriaus ir medijų menininko, aktyviai dalyvaujančio įvairiuose kolaboraciniuose meniniuose projektuose, ir Franz Xaver, austrų kilmės naujųjų medijų menininko. Pagrindinės šių diskusijų temos buvo „mokslas ir menas“, „menas ir technologijos“, „filosofija – mokslas – menas“ ir kt., kurių pagrindu vėliau išsikristalizavo būsimo festivalio programa.

    Konkrečius rėmus festivalis įgavo 2005 metais Rygoje susitikus RIXC atstovams Rasai Šmitei ir Raičiui Šmitui, minėtam Arminui Medoschui ir kino kuratoriui iš Nyderlandų Ervinui van‘t Hartui, kurių pagrindu susiformavo renginio organizacinė komanda.

    Intensyviai informacijos akumuliaciją ir orgnizavimą vykdęs organizacinis kvartetas sugebėjo pritraukti į festivalį tokius menininkus kaip jau minėtas Franz Xaver (AUT), Jean Pierre Aube (CAN), David Haines & Joyce Hinterding (AUS), Aaron Kaplan & Doron Goldfarb (AUT), Yunchul Kim (KOR/DEU), naujųjų medijų bendruomenę iš Didžiosios Britanijos Take2030, Scanner, Jacob Kierkegaard, Sensors Sonic Sights ir vieną aktyviausių Lietuvos garso meno scenos atstovų – Antaną Dombrovski.

    Kaip organizatorių buvo numatyta, rugpjūčio 24 dieną buvo užfiksuota kritinė energetinė informacijos sankaupa, kuri nuosekliai perėjo į intelektinę iškrovą. Elektromagnetinės bangos, elektromagnetinių bangų interferencija, astrofizika, eksperimentiniai tranzistoriai, autonominiai bevielio ryšio bendruomeniniai tinklai, elektromagnetinių bangų interpretacijos, masinių medijų kontrolės mechanizmų kritika ir metafizikinės teorijos – tai pagrindinai raktažodžiai, kontekstualizuojantys „Waves“ festivalio parodos programos spektrą.

    Vienas labiausiai iš parodos konteksto išsiskiriančių darbų yra latvių menininko Gints Gabrans organizuotas kolektyvinis performansas „Beyond The Shut Eyes“ („Anapus užmerktų akių“) (parodoje pateikiama videodokumentacija), kurio metu hipnozės, vaizduotės ir intensyvaus šviesos šaltinio pagalba buvo bandoma perkelti performanso dalyvių sąmonę į kitą – įsivaizduojamą pasaulį (hipnoteleportacija). Šis ideologine prigimtimi artimas new age pasaulėžiūrai performansas savo metafiziniu turiniu ir forma  patraukė dėmesį nestandartine praktika. Gal ir nevisiškai šviežias[2] kūrybos aspektu, bet pakankamai egzotiškas ir kiek luditiškas technoromantikų atžvilgiu, šis projektas traukia dėmesį savo paslaptingu žavesiu.

    Kitas parodos dalyvis – Farmersmanual, last.fm pristatomas kaip kraštutinės anarchistinės pozicijos trio medijų meno kontekste, geriausiai žinomas už savo indėlį į eksperimentinės muzikos sceną. Atsižvelgiant į festivalio programai pateiktą projektą, ši trumpa anotacija, labiau nei kataloge pateiktas tekstas, puikiausiai atitinka šios grupės iniciatyvą. „Waves“ parodinei programai grupė pateikė kontroversišką astrofizikinę „Visuotinės gradacijos teorijos“  („Global Scaling Theory“), suformuluotą 1982m. Hartmuto Müllerio, Kosminės energijos tyrimų instituto direktoriaus, koncepciją, kurios vienas postulatų teigia, kad yra įmanoma komunikuoti astronominiais atstumais be jokio laiko uždelsimo, ir pasišovė atsakyti į klausimą – kaip tai įmanoma? Neabejotinai daugiausia žavesio šiame projekte kelia pseudomokslinė „semantinė pelkė“, labai tinkanti  ŠMC trienalės „Black Market World“ kontekstams.

    trumpa videodokumentacija

    Ne mažiau įspūdingai parodos metafizinį diskursą pratęsė į vaiduoklių gaudytojo amplua įsiterpęs Robin Rimbaud (aka Scanner) (UK), pristatydamas garso instaliaciją „Breakthrough“ su įrašais iš vaiduokliškas asociacijas keliančių erdvių. Kaip teigia autorius, šis jo projektas tyrinėja idėją, kad konkrečios erdvės gali impregnuotis su tomis erdvėmis susijusių žmonių materialaus ir dvasinio pasaulio emanacijomis. Šiam projektui menininkas pasirinko savo vaikystės pastatą, dabar apleistą,  kur buvo atlikti ilgalaikiai akustinės aplinkos įrašai.

    Kaip jau minėta, metafizinis diskursas nebuvo vienintelė festivalio kryptis. Vizualiai ir techniškai įdomų projektą pristatė RIXC (LV) grupė. Pasinaudodami unikaliu sovietų žvalgybos tarnybų paliktu radijo teleskopų kompleksu, kurį sudaro 16 metrų skersmens parabolinė antena ir signalų apdorojimo technologijos, 2002 m. grupė surengė tarptautinį simpoziumą „RT-32 – ACOUSTIC SPACE LAB”. Simpoziumo metu, ar dar prieš jį, buvo suremontuotas radioteleskopas (neveikė nuo sovietinės armijos išvedimo) ir pritaikytas radioastronominiams stebėjimams, aplinkos radijo dažnių skanavimui ir palydovų retransliuojamų duomenų įrašams. Simpoziumo dalyviai pasinaudodami šia technologija pateikė laisvas duomenų interpretacijas. Parodoje buvo pristatyta šio simpoziumo dokumentacija.

    RADIOQUALIA – Naujosios Zelandijos Honor Harger ir Adamo Hyde‘o kolaboracinis projektas – „Waves“ festivaliui pristatė projektą „SOLAR LISTENING STATION“. Tiek bendradarbiaudami su NASA (Nacionaline aeronautikos agentūra) ir naudodamiesi Tarplanetiniu matriciniu radio scintiliacijos teleskopu Meksikoje, tiek dirbdami individualiai – konstruodami savadarbes parabolines antenas, menininkai angažuojasi ties natūraliomis Saulės išskiriamų elektromagnetinių bangų emisijomis ir jų sonifikacija. Projekto techninis sprendimas yra pagrįstas Saulėje nuolatos vykstančios termobranduolinės reakcijos metu išskiriama radiacija, kuri plataus spektro elektromagentinėmis bangomis pasiekia Žemę. Radioqualia, pasitelkdama radioastronominių stebėjimų praktiką ir savadarbes antenas, fiksuoja šiuos elektromagnetinius pliūpsnius ir pritaikydami tam tikras tranzistorines sistemas konvertuoja/interpretuoja elektromagnetinių bangų dažnius į garso bangas. Parodoje ši sonifikacinė intepretacija realizuojama specialiai sukonstruotoje ir izoliuotoje nuo aplinkos garsų ir šviesos patalpoje, pasitelkiant žemo dažnio audiosistemas.

    Kiek adekvati parodos diskursui buvo garso meno „gyva“ programa, pristatyta RIXC patalpose. Negausios, tačiau įspūdingos prezentacijos (Gas of Latvia ir Oskars Poikans, Jacob Kierkegaard, Scanner, Sensor Sonic Sights, Planetarium Extendet) leido pajusti platų kūrybinių garso meno strategijų spektrą: nuo tradicinių istrumentų akustinio skaitmenizavimo ir remiksavimo ir akustinių terpių remiksavimo, kompiuterine programine įranga iki dinaminių garso/vaizdo environmentų pasitelkiant tereminus ir „bioMūzas“ („BioMuse“).

    Festivalį į kiek siauresnių rėmų diskursą kreipė chrestomatinio pobūdžio konferencija, pristačiusi menines praktikas telekomunikacijų technologijų kontekste (Heidi Grundmann “Artists‘ Use Of Telecommunications“), radijo technologijų priešistorę (Douglas Kahn „Radio Was Discovered Before It Was Invented“) ir kt. Visos konferencijos metu buvo polemizuojama meno-mokslo-filosofijos sąveikos tema, pristatytos įvairios šių kūrybinių sričių funkcinės hipotezės, kurių viena teigė, kad meno tikslas yra skandalas, mokslo – teorija, filosofijos – koncepcijos. Sutapimas ar ne, bet meno kaip skandalo konceptas labai tiksliai realizavosi Jacobui Kierkegaard‘ui atliekant ambientinę programą „Two Rooms“, kurios metu netikėtai buvo atliktas striptizas, palydimas provokuojančiomis replikomis.

    Panašiame chrestomatiniame kontekste buvo pristatyta videomeno retrospektyva „Video: manipuliacija elektroniniu signalu (vaizduotės lavinimas)“ su gyvomis vaizdo manipuliacijų prezentacijomis: Rikkert Brok ir Maarten Halmans „Optical Machines“, Bas van Koolwijk „FDBCK/AV“.

    Nepaisant to, kad festivalio organizacinė grupė rodė išskirtinį dėmesį technologiniam-moksliniam aspektui, „Waves“ sugebėjo sėkmingai į programą įtraukti tiek metafizinį, tiek politinį diskursus ir visa tai ištransliuoti plačiausiame bangų spektre – nuo garso ir elektromagnetizmo iki hipotetinės gravitacijos bangos. „Art+Communication“ – naujųjų medijų festivalio pavyzdys – verčia susimąstyti apie lietuviškus naujųjų medijų meno kontekstus ir optimistiškai tikėtis, kad kažkada koks nors Saulės vandenilio emisijos kataklizmas katalizuos panašią iniciatyvą ir Lietuvoje… Gal tai bus scientologų bažnyčios Lietuvos sekcijos įkūrimas?

    P.S. nardydamas po metafizines festivalio bangas labai pasigedau dr.M asmens.

    [1] Medosh Armin. Waves – An Introduction// „Waves“ parodos katalogas, p.: 15. [2] Jei kam pasirodė įdomi ši praktika, patarimų galima rasti šiuo adresu – http://www.drbrucegoldberg.com/

    temos: apžvalgos, garso menas, menas, mokslas ir technologijos, naujosios medijos |

    « | | »

    nėra komentarų »

    komentarai

    turi būti prisijungęs, kad galėtum komentuoti.